Iškelti šį klausimą paskatino pastaruoju metu viešumoje pasirodę pranešimai, kad Prancūzija ketina parduoti Rusijai savo moderniausią karo laivą „Mistral“ - malūnsparnių lėktuvnešį, galintį pulti pakrančių valstybes iš jūros.
V.Landsbergis teiravosi, ar galėtų Pajėgumų plėtojimo planas (PPP) būti papildytas arba kryptingai pakoreguotas greitai besikeičiant aplinkos nesaugumui bei ar Europos gynybos agentūra imtųsi analizuoti susidariusią situaciją ir koks tada būtų jos vaidmuo. Dėstydamas mintį, europarlamentaras išreiškė prielaidą, kad tokiu atveju, jei EGA imtųsi priemonių padėti valstybėms narėms įgyti papildomų gynybos pajėgumų – torpedų arba povandeninių laivų, gal irgi prancūzų produkcijos, Prancūzija galėtų gerai netgi pelnytis iš tokio Baltijos jūros militarizavimo neva grynai komerciniu požiūriu. Klausdamas V.Landsbergis ir įvertino, kad tokia Prancūzijos „komercinė“ politika būtų vargiai suderinama su sveiku protu.
A.Weisas, atsakydamas į klausimą, teigė, kad dėl pajėgumų plėtojimo galimybių 2006 m. pabaigoje buvo sutarta numatyti būsimas grėsmes ir būdus joms atremti. Anot A.Weiso: „2008 m. liepą pajėgumų plėtojimo projektą patvirtino ES gynybos ministrai. Jame atsispindi trumpalaikės grėsmės iki 2010 metų ir ilgalaikės grėsmės bei reikmės, vadinamoji „ilgalaikė vizija“, iki 2025 metų. Vykdomas „realybės tikrinimas“ – nuolatinis naujų įvykių ir situacijų stebėjimas. Pajėgumų plėtojimo planas siūlo konkrečias priemones konkretiems atvejams. Štai Estija 2007 m. patyrė kompiuterinės informacinės sistemos sugriovimą – dabar į tai atsiliepiama Pajėgumų plėtojimo plano priemonėmis, kaip ją apsaugoti ateityje.“
Atsakydamas į tolesnį V.Landsbergio klausimą, ar tai nereiškia, kad Europos gynybos agentūra atsiliepia tik kam nors įvykus, o neanalizuoja padėties, nesiūlo prevencinių priemonių, kaip ir „Mistral“ lėktuvnešio atveju, A.Weisas pasiūlė šalims narėms kreiptis ir rodyti pačioms daugiau iniciatyvos dėl jų nacionalinių reikmių ir patikino, kad Europos gynybos agentūra tuomet svarstys padėtį ir prašymus.