Matyt, pakeitus renginio salę: vietoj miesto savivaldybės - į
M.Romerio universiteto Viešosios policijos fakulteto salę, iš
anksto „mitingo dvasia“ nusiteikusius žmones drausmino pati
aplinka. Be to, prieš susitikimo pradžią minėto judėjimo Kauno
padalinio vadovė Rūta Zabielienė savo organizacijos atstovams, lyg
darželinukams, padalino iš kartono iškirptų gėlyčių ir lauktiems
svečiams atėjus paragino žmones tas kartonines puošmenas iškėlus
palaikyti rankose.
Šypsojosi iš šalies tai matydamas šiam judėjimui
nepriklausantis buvęs Kauno deputatas inžinierius Edmundas
Rimkevičius, šiuo metu - Kauno miesto senatvės pensininkų sąjūdžio
narys. Eltai jis teigė turįs kitokį neseniai įsteigtos
pensininkų organizacijos simbolį - virvę ant kaklo. Gruodžio 10-ąją
sąjūdis žada prie Seimo rengti eitynes: be plakatų, tylomis
vaikščios vorele garbaus amžiaus sulaukę žmonės, pasirišę ant kaklų
virves. „Ta virvė reiškia viena: aš nesutinku, kad valstybės
valdymo klaidų pasekmės būtų taisomos mano pensijos sąskaita“, -
aiškino E.Rimkevičius.
Apie du šimtai universiteto salėje susirinkusių žmonių iš
savo judėjimo lyderio advokato Kęstučio Čilinsko lūpų išgirdo
patikinimą, kad dialogas su valdžios bei kitų institucijų atstovais
turi vykti ne langus daužant ar šaudant, be pykčio. Tačiau žmonės,
kuriantys demokratinę valstybę, nori būti išgirsti, kadangi turi
daug problemų, kurias reiktų aptarti ir su prokurorais. O šie,
pasirodo, irgi patiria stambių monopolijų spaudimų, kad nebūtų
efektyviai ginamas viešasis interesas. K.Čilinsko nuomone,
prokuratūra turi būti nepriklausoma nuo politikų.
„Neretai dabar susidaro įspūdis, kad prokuratūra turėtų
išspręsti visas valstybės problemas. Pasitikėjimas prokuratūra,
žinoma, yra gerai, bet prokuratūros kompetencija yra ribota“, -
pabrėžė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras. Iš pradžių jis
pateikė statistikos: per 10 mėnesių apygardos teritorijoje
registruota daugiau nei 17 tūkst. nusikalstamų veikų (augimas,
palyginti su 2008-ųjų duomenimis, - 11 proc.); iki lapkričio ištirta
8900 nusikalstamų veikų, 3595 baudžiamosios bylos perduotos į
teismą.
Ilgai prokuratūros atstovai aiškino apie šios institucijos
paskirtį, funkcijas, galias, apie tai, kad pastaruoju metu teismai
vis dažniau atmeta bylas dėl viešojo intereso gynimo, pripažindami,
kad prokuratūra gina privatų interesą, kas jai draudžiama.
Apgailestauta, kad besikeičianti norminė bazė sukelia painiavos,
kas atsitiko, pavyzdžiui, pakeitus įstatymo nuostatas, ribojusias,
kokio dydžio žemės sklypą miesto teritorijoje natūra gali atgauti
savininkas. „Valstybė turi daugybę institucijų, kurių funkcija -
ginti viešą interesą ir jį užtikrinti. Deja, atrodo, tik viena
prokuratūra turi jį ginti“, - apgailestavo K.Betingis.
Smalsuoliams, kuriems rūpėjo iš apygardos vyriausiojo prokuroro
išgirsti, kiek pasistūmėjo Drąsiaus Kedžio ar kitų nemažą rezonansą
visuomenėje sukėlusių istorijos tyrimas, kokių naujienų yra
pedofilijos byloje, teko nusivilti, nes prokurorai apsiribojo
paaiškinimu, kad viešoje erdvėje draudžiama nagrinėti konkrečias
baudžiamąsias bylas bei viešinti jų detales.
Susitikime dalyvavusio svečio iš Vilniaus - vienai pareigūnų
profesinei organizacijai vadovaujančio Vytauto Bako nuomone, nėra
kriterijaus, už ką atsakinga policija, už ką - prokuratūra. O taip
yra iš dalies ir todėl, kad „sunkiai iš sovietinio
palikimo vaduojasi ir patys teisininkai“.
Susitikimo metu žmonėms buvo pasiūlyta ant popieriaus lapelių
užrašyti rūpimus klausimus, tačiau ne į visus juos buvo atsakyta.
Kai kurie nusivylę renginio dalyviai salę paliko nesulaukę jo
pabaigos.