Vilniaus sentikių cerkvės dvasinis tėvas Grigorijus Bojarovas
ir choras bene pirmą kartą dabartinės sentikių bendruomenės
istorijoje surengs atvirą tradicinių maldų, giesmių ir ritualinių
apeigų vakarą-susitikimą kitą tikėjimą išpažįstantiems žmonėms bei
pasauliečiams.
Griežtas moralines taisykles išpažįstanti sentikių bendruomenė
turi nemažai apribojimų, kurių privalu laikytis įžengiant į cerkvę.
Moterys turėtų segėti ilgą sijoną, ryšėti skarą, vilkėti palaidines
ilgomis rankovėmis, vyrai taip pat vilkėti apdarus ilgomis
rankovėmis.
Vakaro metu Vilniaus universiteto istorijos fakulteto
Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius docentas, mokslų
daktaras Grigorijus Potašenka supažindins su Lietuvos rusų sentikių
istorija ir religinės tradicijos ypatumais, skambės sentikių
giesmės.
Sentikiai jau 330 metų gyvena Lietuvoje, išsaugodami ištikimybę
senajam stačiatikių pamaldumui ir savitą kultūrą. Daugelis Lietuvos
sentikių yra rusai, dėl istorinių aplinkybių atsidūrę už tėvynės
ribų. XVII - XVIII a. dėl religinių persekiojimų Rusijoje sentikiai
buvo priversti trauktis į valstybės pakraščius arba bėgti į užsienį
- Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lenkijos karalystę, Turkiją.
Į Lietuvą sentikiai atvežė ne tik unikalias griežtas maldingumo
tradicijas, bet ir ikonų, knygų senąja bažnytine slavų kalba,
kurias labai gerbė ir saugojo. Knygų skaitymas iki šiol laikomas
dievobaimingu veiksmu.
Sentikių dėka senasis rusiškas giedojimo menas išliko ne tik
raštijos paminkluose, bet ir giedojimo praktikoje iki šių dienų,
išlaikant gyvastingas ženklinio giedojimo tradicijas. XVII a.
viduryje skilus Rusijos stačiatikių bažnyčiai, sentikiai nepriėmė
nei naujo daugiabalsio giedojimo stiliaus, nei naujosios natų
užrašymo sistemos penklinėse.
Daugiau nei 30 giesmininkų turintis Vilniaus sentikių bažnyčios
choras išsiskiria savo įtaiga, subtiliu meniniu skoniu,
interpretuojant tradicinį monofoninį sentikių giedojimą.
Bendruomenių vakarai, vykstantys gruodžio 3-26 dienomis
įvairiose Vilniaus erdvėse - vienas gražiausių ir atviriausių
programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ Sakralinės
muzikos festivalio renginių, atspindintis unikalias Vilniaus
kultūros tradicijas.