O kaipgi kitaip – juk jo aukšta kėdė arčiau dangaus nei žemės.
„Dabar mažinamas pensijas, kai tik baigsis krizė, labai staigiai didinsime ir taip viską kompensuosime. Kada? Negaliu žinoti. Iš ko? Irgi neturiu supratimo. Bet atlyginta bus visiems!“ – tokią giesmę, antrinant ministrų kabinetui, vakar traukė premjeras.
Sutikite, šitaip suokti gali tik toks valstybės veikėjas, kuris turi patikimą tiesioginį ryšį su Kūrėju. Juk kad ir kaip gaila, ne vienas pensininkas, atėjus nežinia kada išmušiančiai atlygio valandai, jau bus dausose.
Vadinasi, premjeras tvirtai žino, kad šventasis Petras su savo viršininku tikrai ruošiasi jiems atlyginti.
Beje, dalis valstybės įsipareigojimų jau sėkmingai peradresuota Dievui. Prieš porą dienų Vyriausybė nudžiugino 1995-2002 m. dirbusius pensininkus: „Jūsų nurėžtos pensijos bus galutinai grąžintos ne 2010 metais, kaip buvo žadėta, o tiktai 2013-aisiais“.
Nežinia, kiek už dešiniuosius balsuojančių senolių, kuriems skirti šie pažadai, jais patikės. Kažin ar tokias kalbas už gryną pinigą priims ir „kompensacinių mechanizmų“ reikalavusi prezidentė.
Tačiau šiuo arabų pūtimu jau dabar netiki gražus pulkelis pačios A.Kubiliaus partijos narių, premjero ir jo aplinkos švelniai vadinamų „talibais“.
Antai jie vakar su visa opozicija, nepaisydami savo vadų nei grasinimų, nei maldavimų, ėmė ir prastūmė ypatingos skubos tvarka Seimo kreipimąsi į Konstitucinį teismą: „Ar galima taip kirpti pensijas? Ar galima kirpti be konkrečių ir aiškių įsipareigojimų tai kompensuoti? O ar galima taip didinti mokesčius, kaip Vyriausybė daro?“
Kas bus, jeigu Konstitucijos apaštalai į šiuos klausimų atsakys neigiamai? Vėl reikės tartis su Visagaliu?