Bitės - dvasinės sveikatos ramstis

Šeima, gamta, valstybė – tai tos vertybės, kurias puoselėja bitininkai.

- Pasirodysiu nepopuliarus, jeigu pasakysiu, jog gyvename šviesų metą: daugelį suvienijo Kalėdų laukimas, noras daryti gerus darbus, - kalba bitininkas. Visą gruodžio mėnesį jis pasiryžo su kvepiančio medaus ir vaško suvenyrais pasitikti kauniečius didelio prekybos centro prieigoje. Pasak A. Maziuko, bitininko darbas visada skirtas bitelių (ir žmogaus) ateičiai. Praėję žinomos priklausomybės dešimtmečiai iš kiekvieno mūsų pasisavino tikrąsias šeimos, gamtos ir valstybės sampratas, dvasios sveikatą.

Savo pozicija bitininkas pasiryžęs visa tai sugrąžinti.

Amatai, prekyba – tai valstybės gerovė. Tokia nuostata vyravo viduramžių Lietuvoje, kai bitininkystė klestėjo, o vaškas ir medus buvo savotiška valstybės valiuta, prekiaujant su Vakarų Europa. Šiandien irgi daug tikimasi iš amatų, verslų, ypač kaime. Bitininkas (ūkininkas, amatininkas, prekybininkas) A. Maziukas kalba pastebėjęs keistą požiūrį: kepėjas iškepė bandelę ir atsiduso - „kaip blogai“, prekybininkas ją pardavė ir pridėjo – „kaip blogai“, pirkėjas ją su malonumu suvalgė ir palydėjo tuo pačiu „kaip blogai“. Bitininkas taip pat gali dūsauti, jog ir jam bloga gyventi, rūpesčių daug, pajamų stoka. Nueik su tokia nuostata į bityną – nepaisydamos žvarbaus oro bitelės pabėgs nuo tokio „ganytojo“.

Analogiškai gali atsitikti ir visuomenėje.

Šalyje priskaičiuojama vienuolika tūkstančių bitininkų. Žiniasklaidos smalsuoliai pastebėjo, jog tiek pat yra ir policininkų. Ir vienų, ir kitų priedermė – tvarkos siekis. Visą gruodžio mėnesį lietuviško lino uniforma pasipuošęs A. Maziukas budės prie bičių produktų prekystalio. Nuo ryto iki vakaro. Lauks pirkėjų, aiškins jiems medaus privalumus, pasakos apie bites ir bitininkystę, ragins mylėti gamtą. Jūs paklausite, ar turės bičiulis Arvydas naudos? Galbūt taip, galbūt ne, tačiau tie vienuolika tūkstančių šalies bitininkų pajus šio „edukacinio“ mėnesio naudą.

Miestiečiams A.Maziukas atvežė medaus ir jo mišinių, vaško žvakių, suvenyrų. Ekologiniame bityne prižiūrimos bitelės sunešė devynių rūšių medaus: ankstyviausio pavasarinio, po pienių, aviečių, barkūnų žydėjimo, liepos mėnesio, su lipčiumi, rudeninio be lipčiaus, grikių ir po viržių žydėjimo. Sveikatai (imunitetui) stiprinti bičiulis Arvydas rekomenduoja medaus ir kviečių gemalų mišinio, medaus su žiedadulkėmis ir bičių duonele, grožio (pirties) procedūroms – medaus ir melisų, levandų, arbatmedžio aliejaus mišinių.

- Medaus panaudojimo galimybės neribotos, - kalba A. Maziukas. Senoliai juo ginasi nuo puolančių ligų, silpnėjančių galių, šeimininkės vartoja kulinarijos ir konditerijos gaminiams, jaunimas naudoja masažams, nešasi į pirtis. Suklusti verčia plačiai vartojamas „medaus mėnuo“. Kuri sąvoka tąkart buvo pirminė: bitės ar jaunavedžiai?

Prie bitininko prekystalio sustoja daugelis. Vaikams įdomūs šiaudiniai aviliai, senoviniai medaus kopinėjimo įnagiai, suaugusiesiems maga įsigyti suvenyrinių vaško žvakių, kurioms neseniai suteiktas Lietuvos tautinio paveldo ženklas. A. Maziukas labiausiai džiaugiasi bent akimirksniui sustabdęs skubančius žmones, ypač tėvus su vaikais. Bitininkystė, vienas seniausių kaimo verslų, nori dėmesio, kviečia susimąstyti: ką pabėgę nuo gamtos praradome, dėl kokių nelaimių žmogų perspėjo šį rudenį avilius palikusios bitės, iš kur atsirado pražūtingi gripo virusai?..

Bitininkas A. Maziukas nepavargsta nuo ryto iki vakaro bendrauti su prekybos centro lankytojais. Juk pasakojimas apie bites, gamtą – toks pats ūkininko „produktas“ kaip ir medus. Beje, visus metus bičiulis Arvydas derina darbą bityne su prekyba mugėse, parodose, šventėse šalyje ir užsienyje.

- Bitininkystė – šeimos verslas, - tarsi pasiteisina.

Praėjusią vasarą savo sodyboje Trainaičių kaime A. Maziukas, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, įkūrė bitininkystės muziejų–studiją. Kelmės rajonas traukia turistus savo krašto įvairove: poetų apdainuotos Dubysa, Venta, 29 upės ir upeliai, 53 ežerai. Rajonas turtingas gamtos paminklų ir kultūros paveldo objektų: Kelmės dvaras, Palendrių šv. Benedikto vienuolynas, Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis. Tytuvėnų pašonėje – A.Maziuko bitininkystės muziejus–studija.

Galimybė įsteigti bitininkystės muziejų atsirado, kai Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė pradėjo įgyvendinti bandomąją strategiją. A.Maziukas kaip verslo atstovas dalyvauja šios grupės veikloje, bendrauja su neįgaliųjų draugija „Būkime kartu“.

Bitininkystės muziejus–studija įsteigta kartu su jais. Gal dalis neįgaliųjų žmonių suras galimybę įsigyti bičių, jas prižiūrėti. Juk žmonės su negalia gali būti puikiausi bitininko pagalbininkai. Su neįgaliųjų draugija parengtas projektas „Bitininkystės amato muziejaus ir ekologinio bitininkavimo mokymo studijos invalidų integravimui į visuomenę įkūrimas“.

Pasak A.Maziuko, imtis tokio projekto paskatino ne tik rūpestis nykstančiu amatu, bet ir galimybė kuo daugiau žmonių sudominti šiuo verslu.

Geriausia priemonė – labai aiškiai ir suprantamai žmonėms parodyti bitininkavimo procesą, suteikiant žinių ir apie bites, jų priežiūrą, apie bičių pagamintus produktus, supažindinti su bitininkavimo istorija. Pirmieji veiklos metai parodė, jog einama tinkamu keliu, bitininkystė ne tik suteikia žmonėms naujos veiklos viltį, bet ir skatina verslumą, gebėjimą savarankiškai ieškoti būties ir buities prasmių.

Inžinieriaus energetiko diplomą turintis A.Maziukas prisipažįsta bitininkaujantis nuo vaikystės. Iš pradžių padėdavo seneliui, paskui tėvui. Vaikystės pamokos nenuėjo veltui. Nusipirkęs seną sodybą Kelmės rajone (vidury miškų) nuosavą ekologinį bityną bičiulis įregistravo prieš dešimtmetį. Šeši bityno skyriai išdėstyti miško proskynose, natūraliose pievose. Kiekvieną pavasarį aviliai išvežami atokiau nuo laukų, kuriuose bus intensyviai ūkininkaujama. Todėl A. Maziuko bityno medus unikalaus skonio ir kvapo.

- Bitininkystė mūsų šeimai yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, - sako A. Maziukas. Bitininkauti padeda žmona Edita, dvidešimtmetė dukra Ernesta, dvylikametis sūnus Linas, o aktyviausiai stengiasi trejų metų Viktorija. Paėmusi korį tuoj pat kažkur neša, kaip matė vyresniuosius elgiantis.

Dalį savo muziejaus eksponatų (šiaudinį avilį, medui išvarvinti naudotą medinį lovelį) bičiulis Arvydas atsivežė į „Akropolio“ prekybos centrą. Tegu susipažįsta žmonės su senosios bitininkystės reikmenimis. Sustabdys praeivius ir svaigus bičių vaško suvenyrų bei degančių žvakių kvapas. Britų mokslininkai nustatė, jog žvakės liepsna ir aromatas naikina patalpoje esančius patogeninius mikrobus (netgi tokius kaip žarnyno lazdelė ir stafilokokas). Epidemijų metais mūsų protėviai visur žibindavo žvakes.

Sakoma, kad medus – ir vaistas, ir maistas. Ekologinio bityno šeimininkas A. Maziukas teigia, jog bitės į medų iš daugybės žiedų sudėjo ir saulės šviesą, ir šilumą. Vartojant šį produktą, organizmas gauna tiek energetinių resursų, kiek negali duoti joks kitas maistas. Mūsų amžinas skubėjimas, nepagarbus požiūris į Dievo duotą sveikatą, saulės stoka ir nuolatiniai stresai išklibina žmogaus atsparumo pamatus. Tada pozicijas netrunka užimti ligos ir lenkia žmogų žemyn. Būtina laiku susigriebti ir pradžiai imtis bent gero medaus. Medikai kalba, jog tamsos metą daugelis mėgsta valgyti sunkesnį, riebesnį maistą. Tada apsunksta kepenys.

Keli šaukšteliai medaus per dieną padėtų joms atlaikyti „spaudimą“. Kepenis patartina dažniau, ne tik per metų tamsą, „patepti“ medumi, nes jų būklė labai atsispindi žmogaus nuotaikoje. Specialistai yra nustatę, jog medus būtinas kepenims, nes gerina jų darbą, suteikia tinkamų medžiagų rezervą.

Dar vienas bitininko pastebėjimas: mokslininkai nustatė, jog mūsų fizinė sveikata – mūsų minčių ir jausmų atspindys. Žmogaus organizme yra cheminių junginių, kurie informaciją apie mūsų mintis, nuostatas, emocijas išsiuntinėja po visą kūną.

Vadinasi, ir mintimis galime pratęsti jaunystę arba anksčiau laiko prisišaukti senatvę.

Pasižiūrėkime į bitininkus. Visi jie turi mėgstamus darbus, darnias šeimas, džiaugiasi žmogaus ir gamtos santarve. Ar girdėjote juos sakant: „Bitės prinešė daug medaus – kaip blogai...“

Šalyje – vienuolika tūkstančių bitininkų. Tiek pat gali būti ir mūsų šalies piliečių dvasinės sveikatos ramsčių. Įsiklausykime!..