Analitikų teigimu, partijos „Vieningoji Rusija“ nario vizitas
taip pat rodo, kad valdančioji Rusijos partija rado dar vieną
partnerį įgyvendinti savo strategiją posovietiniame regione.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius BNS sakė, kad tai yra
pirmas tokio aktyvaus politinio bendradarbiavimo pavyzdys Lietuvoje,
kuris bus vertinamas „labai nevienareikšmiškai“.
„Tyrimai rodė, kad dalis rinkėjų, kuriems artima nostalgija
sovietmečiui, svarbus santykių su Rusija gerinimas, kurie žavisi
kietos rankos valdžia, pateko į ankstesnės K.Prunskienės partijos
ir kitų Lietuvos politinių lyderių elektoratą. Manau, ji ne tik
nori suburti ankstesnės partijos elektoratą, bet ir atimti dalį
elektorato iš kitų partijų“, - teigė politologas.
„Visų pirma, yra K.Prunskienės partijos interesas afišuoti savo
svečius ir šitą renginį santykių su Rusija gerinimo linkme, tai
yra savo elektorato konsolidavimas. Vieni tai gali vertinti gal kiek
pozityviau, bet, manau, dauguma visuomenės vertins negatyviai tokius
ryšius su politine partija, kuri yra Rusijos valdantysis elitas,
organizacija, kuri lemia dabartinius Rusijos politinius procesus“, -
prognozavo N.Maliukevičius.
Jis pažymėjo, jog „Vieningoji Rusija“, kuri turi
nusistovėjusius politinius ryšius su Ukrainos ir Moldovos
politinėmis organizacijomis, šiuo vizitu įgyvendina savo partinę
strategiją, o užmezgamas ryšys su Lietuvos politine jėga galėtų
būti svarbus ir Rusijos valdžiai.
„Bendrai vertinant, tai yra platesnės Rusijos strategijos
posovietiniame regione dalis: palaikyti formalius ar neformalius
santykius su politinėmis organizacijomis ar kitomis partijomis
kaimyninėse valstybėse. Tai yra ir vienas politinės įtakos
svertų“, - sakė N.Maliukevičius.
Eksperto nuomone, formalūs ir akivaizdūs ryšiai su Rusijos
politine partija Lietuvos politinei sistemai būtų geresnė
alternatyva už neaiškias, neskaidrias sąsajas su Rusijos politiniu
ar ekonominiu kapitalu. „Jei tas ryšys bus akivaizdus, tada jį bus
galima vertinti, analizuoti, nebus paslėptų manipuliacijų“, -
svarstė politologas.
Viešų K.Prunskienės ryšių su „Vieningąja Rusija“ atsiradimą
ir demonstravimą, jo teigimu, nulėmė „sutapusi politinė
konjunktūra“.
„Negalima sakyti, kad tuos 20 metų Rusijos politinės
organizacijos ieškojo ir galų gale surado, su kuo galima turėti
reikalų. K.Prunskienė po paskutinių rinkimų pradėjo mąstyti,
kaip išlikti Lietuvos politinėje sistemoje, ir noras išlikti sutapo
su „Vieningosios Rusijos“ tikslais turėti ryšius. Retorinis
klausimas yra, ar nebus pasirašomas formalus bendradarbiavimo
memorandumas, kaip tai yra priimta su „Vieningąja Rusija“, - kalbėjo
N.Maliukevičius.
Demonstruodama ryšius su Rusijos partija, pasak politologo,
K.Prunskienė šiuo metu „labiau žaidžia emocijomis, nes kol kas
nebuvo galimybės išgirsti realios darbotvarkės“, kuri galbūt
paaiškės steigiamojo suvažiavimo metu.
Jo nuomone, partijos steigimas likus daugiau nei metams iki
artimiausių rinkimų „yra pilnai apmąstytas žingsnis“.
„Jei yra steigiama nauja partija, su tuo yra susiję daug
darbinių procesų. Pačios organizacijos įsteigimas, partinių
žmonių pritraukimas yra gana ilgas procesas ir, matyt, yra mąstoma,
kaip paruošti politinę organizaciją būsimiems rinkimams“, -
konstatavo N.Maliukevičius.
Kitas TSPMI atstovas Tomas Janeliūnas taip pat pažymėjo, jog
įvykis, kai Rusijos politiniai atstovai bando deklaruoti savo
santykius su Lietuvos partija, yra naujovė.
„Iki šiol būdavo tik tam tikri, kartais ne visai pagrįsti,
įtarimai, jog Rusijos valstybinės institucijos ar politinės
organizacijos gali turėti ryšių su atskirais Lietuvos politikais.
Dabartiniai K.Prunskienės partijos svečiai rodo, kad jiems nėra ko
slėptis ir kad jie ketina bendradarbiauti pakankamai atvirai, reikia
manyti, be užslėptų tikslų“, - BNS sakė T.Janeliūnas.
Vis dėlto, politologo nuomone, Rusijos institucijos ir valdžios
atstovai turi interesą sekti, o galbūt tam tikrais atvejais
dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, ir „būtų naivu tikėtis,
kad Lietuva būtų visiškai pamiršta ir neįdomi“.
Jis abejojo, ar ryšiai su Rusijos politikais taps dideliu naujai
kuriamos K.Prunskienės partijos privalumu.
„Didžioji dalis Lietuvos visuomenės Rusiją vertina kaip
nedraugišką šalį. Arba toks viešas svečių iš Rusijos rodymasis
yra skirtas tik nedidelei Lietuvos rinkėjų daliai, kuriai gali
patikti toks draugystės su Rusijos valdančiosiomis jėgomis
demonstravimas, arba tai yra prastas pačios K.Prunskienės politinės
strategijos rodymas“, - aiškino T.Janeliūnas.
„Jei žiūrėtume į K.Prunskienės motyvus, galima įsivaizduoti,
kad praradusi populiarumą ji gali mėginti užsitikrinti minimalų
populiarumą patraukdama radikalesnę rinkėjų, kuriems būdinga
sovietinė nostalgija ar ypatingas kritiškumas Lietuvos valdžiai,
dalį. Sakykim, tai kažkas panašaus į Algirdo Paleckio „Fronto“
partijos tipą“, - pridūrė politikos ekspertas.
Jis pripažino, kad partijoms geriau kuo anksčiau pradėti
ruoštis rinkimams, tačiau pabrėžė, jog „didžiulis Lietuvos
visuomenės nusivylimas partijoms neleidžia tikėtis, kad nauja
partija sulauktų didelės paramos“.
„Juo labiau, kad jie visiškai neatstovauja naujiems žmonėms,
tai yra vienos politikės ambicijoms patenkinti kuriama partija. Tai
galbūt iš politinės inercijos gimstantys rezultatai“, - reziumavo
T.Janeliūnas.
Šeštadienį vyksiančiame steigiamajame „Lietuvos liaudies
sąjungos“ suvažiavime, pasak K.Prunskienės, ketinama svarstyti
partijos įstatus, priimti partijos programą bei suformuoti
struktūrą: išrinkti partijos pirmininką, suformuoti tarybą ir
valdybą.
Būsima partija kitais metais tikisi suformuoti kandidatų
sąrašą 2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimams.
Anksčiau Valstiečių liaudininkų sąjungai priklausiusi
K.Prunskienė iš partijos pasitraukė liepos pradžioje.