Pasak jo, vienos Vroclavo miesto mokyklos trys mokiniai reikalauja
pašalinti kryžių iš klasių, nes tai pažeidžia jų sąžinės
laisvę. Nors mokyklos vadovybė galutinio sprendimo dar nepriėmė,
tačiau moksleiviai jau tarpusavyje nesutaria. Vieni nori, kad
kryžius kabotų kiekvienoje klasėje, kiti tvirtina, kad visos
religijos privalo būti vienodai traktuojamos.
Iš pradžių mokyklos vadovybė norėjo, kad kryžius kabotų tik
tose klasėse, kur vyksta religijos pamokos, tačiau Lenkijos
švietimo ministerija priėmė nutarimą, jog kryžius gali kabėti
visose klasėse ir viešose vietose.
Lenkų parlamentarai dokumente pabrėžė, jog „kryžiaus ženklas
yra ne tik religijos simbolis ir Dievo meilės žmonėms ženklas, bet
ir (simbolis), visuomeniniame gyvenime nuolat primenantis apie
pasirengimą pasiaukoti kitam žmogui“.
Parlamentarų nuomone, kryžiaus ženklas išreiškia vertybes,
prisidedančias prie pagarbos kiekvienam žmogui ir jo teisėms, be
to, siejasi su Lenkijos I respublikos, kuri to meto Europoje buvo
tautinės ir religinės tolerancijos pavyzdys, tradicijomis.
Lenkijos Seimas taip pat primena, jog praeityje, „ypač -
nacistinės ir komunistinės diktatūros laikotarpiu, priešiškumo
religijai aktai buvo siejami su masiniu žmogaus teisių
pažeidinėjimu ir kūrė diskriminacinę atmosferą“.
Minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ypač
kritikavo Lenkijos Katalikų Bažnyčia, kuri tvirtina, jog kryžius
viešose vietose yra ne tik religinės pagarbos, bet ir meilės
žmogui simbolis.