Lankytojai nusiaubė poilsiavietes prie Krokų lankos ežero, Skirvytės upės, Vorusnės siurblinės, Atmatos pakrantėje, prie Kuršių marių.
Nuo vandalų nukentėjo ne tik Nemuno deltos regioninio parko, bet ir Šilutės urėdo Stepono Bairašausko iniciatyva miškuose įrengtos poilsiavietės.
Baldai ir kita įranga buvo laužomi, neretai - padegami.
„Stebėtina, kaip žmonės nevertina to, ką randa įrengta pamėgtose susibūrimų vietose prie vandens. Jie išspardo, išvažinėja laužavietes, sulaužo apžvalgos bokštus, stogines, išlupa nuo stovų stalus ir suolus, juos susikrauna į savo automobilius ir išsiveža. Vakar prie Aukštumalos žiočių dešiniajame Atmatos krante radau išverstą stoginę, o ant dangos - nuskustų žuvų liekanų. Stogas vandalui pasitarnavo lenta žuvims doroti. Ir taip - europinį pripažinimą jau pelniusioje vietovėje...“, - kartėlio neslepia Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.
Dėl patraukliausios turizmo vietovės vardo šiemet varžėsi aštuonios saugomos teritorijos: Gražutės (Zarasų r.), Pagramančio (Tauragės r.), Neries (Vilniaus r.), Nemuno deltos (Šilutės r.), Nemuno kilpų (Prienų r.), Biržų regioniniai parkai, Molavėnų piliakalnių kompleksas ir Jūkainių geomorfologinis draustinis (Raseinių r.).
Pernai Europos Komisijos ir Lietuvos vyriausybės finansuojamo konkurso laurus pelnė Žemaitijos nacionalinis parkas.
Šiemet laimėtoju tapęs Nemuno deltos regioninis parkas, kurį pristatė jo direkcija, Šilutės savivaldybė ir Turizmo bei verslo informacijos centras, tikėjosi žymiai didesnės lankytojų pagarbos krašto gamtinėms vertybėms ir specialistų pastangoms jas pristatyti.
„Kai kur apsauginius stulpus pakrančių lankytojai net iškasė ar išvertė mašinų buferiais ir važiavo tiesiog prie vandens. Ir paliko kalnus šiukšlių“, - stebisi darbuotojai.
Rusnės salos Šyškrantės kaimo gale pavasarį neatsargūs laužų kūrentojai padegė ornitologinio draustinio nendrynus, negyvas liko keliolikos hektarų plotas, ugnis vos nepasiekė trobų. Kaltininkai nenustatyti.
Be šio barbarizmo, atsirado naujų. Saloje naikinami praėjusį amžių rytų Prūsijos valdžios rūpesčiu pakloti pylimų grindiniai. Akmenis iš jų lupa vagys ir parduoda sodybų savininkams jų kiemų grindiniams. Kad potvynių jėga pralaužas gali nušluoti ir salą užtvindyti, niekam nerūpi.
Tuo tarpu keliasdešimties senų griuvenų, seniai tapusių šios saugomos teritorijos namais vaiduokliais, niekas neskuba ardyti ir sklypų valyti.
Neseniai Aplinkos ministerija viešai sveikino sektiną Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą viešojo intereso vardan nugriauti apleistus, netvarkomus, vaizdą gadinančius ir pavojų žmonių saugumui keliančius statinius, o sąskaitas už šiuos darbus pateikti jų savininkams.
„Jei Nemuno deltos regioninis parkas taip galėtų apsivalyti nuo lūženų, taptų tik patrauklesnis. Nes griuvenų Vorusnėje, Uostadvaryje, Rusnėje, Ventėje, Žalgirių kraštovaizdžio draustinyje yra nemažai,“ - sako Nemuno deltos regioninio parko specialistai.