„Tvarkiečiai“ spėja, jog skelbiamos savivaldybės skolos ir
pasirinktas kelias iš jų bristi parduodant pastatą tėra priedanga
„daryt savo nešvarius darbus ir siekt sau pilnesnių kišenių“, nes
pardavus pastatą gauti pinigai, jų skaičiavimais, nepadengtų nė
mažosios dalies sostinės skolų.
„Anot dabartinės miesto valdžios, įsiskolinimas yra apie 700
mln. litų, tuo tarpu savivaldybės pastatą bandoma parduoti už iki
šiol nežinomą sumą, buvo tik, kad pastatyta buvo už daugiau nei
70 mln., tačiau niekam ne paslaptis, kad nekilnojamo turto rinkos
padėtis tokia, kad bumo metu pastatyto nekilnojamo turto neįmanoma
parduoti net ir už mažesnę kainą, nei buvo statoma“, - pirmadienį
spaudos konferencijoje Seime sakė TT frakcijos atstovas Andrius
Mazuronis.
„Tvarkiečio“ skaičiavimu, pardavus savivaldybės pastatą būtų
gauta tik apie 30 mln. litų, todėl esą nesuvokiami aiškinimai, jog
pardavimas padėtų išbristi savivaldybei iš skolų, kai jos siekia
700 mln. litų.
„Parduodant pastatą, kuris iš esmės nėra Vilniaus
savivaldybės nuosavybė, jis yra SEB lizingo nuosavybė, už kurį
tik daromi išsimokėjimai, ir šiai dienai įsiskolinimas yra apie 28
mln. litų, jeigu atmetus tą įsiskolinimo sumą, Vilniaus miesto
biudžetas turėtų papilnėti apie 30 mln. litų, kai bendras
įsiskolinimas yra apie 700 mln. litų, tai aš labai stipriai
abejoju, ar toks pardavimas pagelbėtų miestui“, - sakė A.Mazuronis.
„Tvarkiečius“ neramina ir tai, esą spaudžiami pritarti pastato
pardavimui sostinės tarybos nariai nežino, už kiek savivaldybė tą
patį pastatą nuomotų iš naujojo savininko.
„Šiaip dienai Vilniaus miesto tarybos nariai spaudžiami padaryti
sprendimą dėl pastato pardavimo absoliučiai neturint skaičių ir
jokios ekonominės studijos, kaip tai paveiks savivaldybės gyvenimą
ne tik šiandien, bet ir ateityje. Mes visomis išgalėmis
reikalausime, kad būtų pateikta ekonominė analizė šito pardavimo,
būsima nuomos kaina, komunaliniai įkainiai, ir visos išlaidos,
kurios pagrįstų pastato pardavimą“, - sakė A.Mazuronis.
Konferencijoje dalyvavęs europarlamentaras, sostinės eksmeras
„tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė abejojantis ir dėl savivaldybės
skelbiamų skolų - esą dokumentai, jas pagrindžiantys,
nepateikiami. „Kalbėjimas apie dideles skolas ir tų sumų
išpūtimas, manau, yra tam tikra priedanga daryt savo nešvarius
darbus ir siekt sau pilnesnių kišenių“, - sakė J.Imbrasas.
Sostinės savivaldybės planais parduoti savivaldybės pastatą
praėjusią savaitę susidomėjo Vilniaus apygardos prokuratūra,
pradėjusį tyrimą dėl tokių planų teisėtumo ir galimų
įstatymų pažeidimų disponuojant savivaldybės turtu.
Vilniaus miesto savivaldybės tarnyba trečiadienį pritarė mero
V.Navicko siūlymui rengti galimybių studiją dėl sostinės
savivaldybės pastato pardavimo. Klausimas dėl paties pastato
pardavimo paliktas ateičiai. Savivaldybės opozicija kritikavo tokį
valdančiųjų sprendimą.
Vilniaus valdančiosios daugumos atstovas vicemeras
socialdemokratas Romas Adomavičius BNS sakė neįsivaizduojantis,
dėl ko galėjo būti pradėtas tyrimas.
„Prokurorai patys sprendžia, ar yra simptomų dėl kokių nors
pažeidimų. Norėčiau tikėti, kad tai susiję tik su teise ir
teisėtvarka, o ne su politika“, - kalbėjo vicemeras.
Jis teigė, kad galimybių studijos rengimo procesas dėl pradėto
tyrimo neturėtų sustoti ir yra viešas.
„Mūsų sprendimas pradėti galimybių studiją ir remiasi noru
išsiaiškinti visas galimybes bei įstatymus svarstant pastato
pardavimo galimybę. Būtent galimybių studija ir atsakys į visus
klausimus, ar galima parduoti pastatą. Galimybių studijos padarymas
nepažeidžia įstatymo ir jokio intereso. Čia yra tik vienas etapas.
Kol pastatas galėtų būti parduotas, taryba dar turėtų balsuoti
tris kartus“, - sakė R.Adomavičius.
Vilniaus vadovai dar spalio pabaigoje aptarė galimybę parduoti
prieš kelerius metus pastatytą dangoraižį ir jį nuomotis iš
naujųjų savininkų.
20 aukštų dangoraižis priklauso savivaldybės įmonei „Vilniaus
kapitalinė statyba“, kuriai savivaldybė dar moka likusią pastato
kainos dalį, t.y. po 8 mln. litų per metus.
Stiklinį dangoraižį sostinės Konstitucijos pastate Vilniaus
valdžia pastatė 2004 metais už 74 mln. litų, pardavusi Gedimino
prospekte ir kitose miesto vietose turėtas patalpas.