Tai pirmadienį po parlamentinį tyrimą atliekančio Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio
žurnalistams sakė jo vadovas Arvydas Anušauskas.
„Manytume, kad daugiausia informacijos, ką gali žinoti, turėjo
ir turi dabartinis VSD direktorius“, - sakė jis.
VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas apie pusantros
valandos atsakinėjo į tyrėjų klausimus.
Po komiteto posėdžio jis buvo nekalbus. „Į visus klausimus,
kurie buvo užduoti, aš atsakiau. Stengiausi maksimaliai tiksliai
atsakyti į klausimus“, - jis kartojo, klausiamas skirtingų dalykų.
Anot A.Anušausko, tai nebuvo pirmas NSGK narių pokalbis ta tema
su VSD vadovu. Tačiau ankstesnieji esą nebuvo detali pareigūno
apklausa.
Komiteto pirmininkas tvirtino, jog P.Malakauskas patikslino
anksčiau kitų pareigūnų jiems suteiktą informaciją.
Pirmadienį NSGK taip pat liudijo buvęs Seimo pirmininkas
Artūras Paulauskas, laikinai parlamentui vadovavęs Česlovas
Juršėnas, buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir
kiti.
Pirmadienio rytą keli tyrėjai lankėsi Turniškėse, kur
apklausė kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų ir Algirdą
Brazauską.
Anksčiau jie BNS yra sakę nieko nežinantys apie esą netoli
Vilniaus galėjusį veikti slaptą kalėjimą.
NSGK planuoja kitą savaitę baigti liudytojų apklausas. Anot
A.Anušausko, bus apklausti visi 2002-2005 metais įvairias pareigas
ėję asmenys, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV
kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose,
kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur
esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad
kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo
mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama,
buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami
asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas,
teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono
sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais,
„pastatas pastate“, - rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose
buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos
tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos
pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar
Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami
įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar
CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos
teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai,
pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su
slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų
asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos
kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų
žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus
apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai
paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas,
bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti
„netiesioginių įtarimų“.