„Aš tuo metu buvau Seimo pirmininkas, trumpai ėjau prezidento
pareigas, ir pagal savo statusą privalėjau žinoti, jeigu toks
kalėjimas būtų. Tačiau jokios informacijos apie to kalėjimo
buvimą Lietuvoje aš neturiu, negavau“, - pirmadienį žurnalistams
sakė A.Paulauskas.
Jis liudijo parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje
atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
A.Paulauskas vylėsi, kad NSGK tyrimas atskleis, ar toks
kalėjimas buvo Lietuvoje, ar ne.
„Manau, kad komisijos reikalas ir yra išsiaiškinti, ir tą
faktą patvirtinti, ar paneigti. Nenorėčiau čia daryti kokių nors
prielaidų, bet jeigu kartais kas nors ir galėjo būti, tie žmonės
ar kas tai sugalvojo, pažeidė įstatymus“, - sakė A.Paulauskas.
Parlamento vadovu jis buvo nuo 2000 iki 2004 metų, 2004 metais
A.Paulauskas keturis mėnesius ėjo prezidento pareigas.
Pirmadienį NSGK taip pat liudijo buvęs užsienio reikalų
ministras Petras Vaitiekūnas. Jis teigė neturįs jokių žinių
komitetą dominusiu klausimu.
Pirmadienio rytą keli tyrėjai lankėsi Turniškėse, kur
apklausė kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų ir Algirdą
Brazauską.
Anksčiau jie BNS yra sakę nieko nežinantys apie esą netoli
Vilniaus galėjusį veikti slaptą kalėjimą.
NSGK planuoja apklausti visus 2002-2005 metais įvairias pareigas
ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV
kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose,
kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur
esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad
kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo
mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama,
buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami
asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas,
teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono
sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais,
„pastatas pastate“, - rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose
buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos
tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos
pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar
Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami
įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar
CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos
teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai,
pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su
slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų
asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos
kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų
žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus
apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai
paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas,
bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti
„netiesioginių įtarimų“.