A.Anušausko teigimu, vienas tyrėjus dominęs aspektas -
aukščiausių valstybės pareigūnų informuotumo lygis tiriamu
klausimu.
Valdą Adamkų NSGK apklausė kaip 2004-2009 metais prezidento
pareigas ėjusį asmenį, Algirdą Brazauską - kaip buvusį
premjerą.
Anot NSGK pirmininko, šią savaitę komitetas iš esmės planuoja
baigti liudytojų apklausas. Gali būti, kad kitą savaitę dar
parodymus duos nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas.
Paklaustas, ar numano, kokio žmogaus liudijimo laukia prezidentė
Dalia Grybauskaitė, A.Anušauskas atsakė abstrakčiai: „Šią
savaitę mes apklausas baigiame. Visi žmonės - ar vienas, ar
keturiasdešimt penki jau bus apsilankę“.
NSGK dar neliudijo Valstybės saugumo departamento (VSD)
generalinis direktorius Povilas Malakauskas, buvęs prezidento
V.Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška,
buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius ir kt.
Tyrėjai taip pat yra paprašę prezidentės Dalios Grybauskaitės
paaiškinimų raštu. Mat ji anksčiau yra pareiškusi turinti
„pagrįstų įtarimų“, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo
veikti.
Parlamentinį tyrimą atliekantis NSGK jau yra apklausęs buvusius
ir esamus Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus, buvusius
prezidentų patarėjus, buvusius kariuomenės vadus, pasienio tarnybos
vadovus, Vilniaus oro uosto vadovą ir kt.
NSGK planuoja apklausti visus 2002-2005 metais įvairias pareigas
ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV
kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose,
kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur
esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad
kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo
mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama,
buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami
asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas,
teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono
sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais,
„pastatas pastate“, - rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose
buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos
tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos
pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar
Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami
įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar
CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos
teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai,
pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su
slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų
asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos
kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų
žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus
apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai
paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas,
bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti
„netiesioginių įtarimų“.