Pirmadienį nugalėtojai – Tautos svetainė 2009 - jau išrinkta. Pasirodo, daugiausia trumpųjų žinučių, kainuojančių 50 centų, sugebėjo išsiųsti Kuršėnų politechnikos mokyklos moksleiviai, kurių kurta svetainė ir buvo pripažinta geriausia.
„Nebalsuosi – nelaimėsi“, „Nominacija „Tautos svetainė 2009“ atiteks draugiškiausiai mokyklos bendruomenei, kuri išsiųs daugiausia sms žinučių“, - tokiais šūkiais moksleiviai nuo lapkričio 2 dienos buvo skatinami ginti mokyklos garbę ir kovoti dėl Švietimo ir mokslo ministerijos ir „Teo LT“ įsteigtų prizų.
Lazdijų rajono Šventežerio vidurinės mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis atsisakė komentuoti, ar jo vadovaujamos ugdymo įstaigos darbuotojai ragino moksleivius leisti pinigus už mokyklos garbę. „Kas nori, tas balsuoja“, - sakė mokyklos vadovas A.Čiurlionis.
„Švietimo tinklo“ direktorius Andrius Gumuliauskas apie konkursą pasakojo maloniai, tačiau supratęs, kad žurnalistus domina tema apie mokamas trumpąsias žinutes, pakeitė toną. „Kaip mums objektyviai išrinkti geriausią svetainę? Anksčiau balsavimas buvo elektroniniu paštu. Dabar vaikai labai gudrūs, prisikuria daug pašto dėžučių ir siunčia, tai iš kur mums žinoti, kas tikrai vertas prizų“, - išsigandęs kalbėjo A.Gumuliauskas.
Įstaigos direktorius, paklaustas, ar mokamą trumpąją žinutę iš to paties numerio galima siųsti daug kartų, atsakė teigiamai. Konkursą organizuojančios įstaigos vadovui nekilo klausimas, ką bendro turi objektyvumas ir besaikis balsavimas mokamomis trumposiomis žinutėmis.
Bendrovė „Mediafon“, kuri administruoja pastarosios įstaigos rengiamo konkurso balsavimą, pardavimų projektų vadovė Diana Dunojienė teigė, kad informacijos apie konkrečias sutartis su užsakovais suteikti negalinti. Moteris pažymėjo, kad paprastai užsakovams atitenka apie 50 proc. žinutės kainos.
Psichologės Karinos Morkūnienės komentaras:
Galime tik spėlioti, kokių tikslų siekia konkurso organizatoriai, tačiau akivaizdu, kad toks konkursas nepadės rasti draugiškiausios mokyklos bendruomenės. Toks konkursas ne tik neskatina mokinius susitelkti ir nestiprina jų tarpusavio ryšio, bet gali ir suskaldyti mokyklos bendruomenę.
Pirmiausia balsavimas yra mokamas, taigi mokiniai skatinami pinigais išreikšti savo lojalumą mokyklai. Turintys galimybę balsuoti trumpąja žinute tampa „ištikimiausiais“, „draugiškiausiais“, o finansinių galimybių neturintys vaikai gali pradėti jausti kaltę, pavydą, nusivylimą, kad negali prisidėti prie prizų laimėjimo. Be to, gali atsirasti įtampa tarp pačių mokinių, kadangi balsuojantieji ima reikalauti to paties iš nenorinčių ar negalinčių balsuoti, priekaištauti jiems, netgi šaipytis. Toks psichologinis spaudimas gali kelti daug nerimo jauniausiems, pažeidžiamiausiems, mažiau savimi pasitikintiems ar negalintiems apginti savo nuomonės mokiniams.
Taip pat konkursas neskatina kūrybingesnių, daugiau pastangų ir įsitraukimo reikalaujančių konkurso laimėjimo būdų. Vienintelis būdas laimėti – balsuoti mokama trumpąja žinute, tačiau tai individuali veikla, kuriai atlikti užtenka minimalių pastangų: mokiniams nereikia ieškoti bendrų sprendimų, kelti diskusijų, kūrybiškai mąstyti, dalintis patirtimi. Taigi nėra kuriamos sąlygos, kurios skatintų kartu išgyventi teigiamas emocijas siekiant bendro tikslo.
Vertėtų susimąstyti, ar toks konkursas - tinkamas būdas deklaruojamiems tikslams pasiekti.