Kai į laisvas parlamentarų vietas atėjo „tvarkietis“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovas, o Seimo nario mandato atsisakiusį A.Zuoką pakeitusi jo žmona A.Zuokienė pasirinko Mišrią grupę, įvairaus plauko opozicijos gretose jau 70 narių. Valdantieji teturi vienu daugiau – 71 parlamentarą.
Jeigu Ž.Šilgalis iš tiesų, kaip spėliojama, išeitų paskui savo artimiausio bendražygio A.Zuoko žmoną į Mišrią Seimo narių grupę, valdančioji dauguma statistiškai jau virstų mažuma.
Žinoma, statistika ne visada sutampa su realybe, ypač politikoje.
Bet neaišku, kur pakryps nesutapimas – į valdžios ar opozicijos pusę.
Balsavimas dėl valstybės ir ypač „Sodros“ biudžeto atsakys į klausimus, ar valdančioji dauguma nevirto mažuma?
Jau ir anksčiau valdančiųjų gretose ne tik dabar pasitraukęs A.Zuokas su Ž.Šilgaliu balsuodavo numoję ranka į visas premjero A.Kubiliaus maldas. Solistų individualistų yra net ir pačių konservatorių gretose, nekalbant jau apie A.Valinsko artistų kompaniją.
Dabar, kai jėgų santykis dar labiau pakrypo valdančiosios daugumos nenaudai, atrodytų, būtų beveik neįmanoma misija prastumti Seime bent jau ypač kritikuojamą „Sodros“ biudžetą, jei opozicija iš tiesų norėtų jį sumalti į šipulius.
Tačiau ar to nori ir ar gali susitelkti?
Valdantieji iki šiol sugebėdavo laimėti daugumą mūšių Seime, nes pasirodydavo drausmingesni nei opozicija, o dar įstengdavo prisivilioti „vienalietuvių“, vis tebeburiančių iš ramunėlės lapelių, myli jie ar nemyli A.Kubilių, bei vieną kitą balsą iš opozicijos frakcijų.
Todėl vėl gali paaiškėti, kad statistika su besiklostančia realybe pykstasi greičiau konservatorių nei jų oponentų naudai – statistinės daugumos jie jau tarytum ir neturi, o realiai vis dar valdo.
Krinta į akis tai, kad konservatoriai nervinasi ir klusniai šoka bent jau pagal prezidentės D.Grybauskaitės norus. Laimėti mūšį dėl biudžeto dar realu, bet įveikti jos veto jau nėra ko ir svajoti.
Kad konservatoriai dabar priversti daryti nuolaidas sulig kiekvienu žingsniu, matyti ir iš „Sodros“ biudžeto.
Pensininkams pensijos mažinamos tiktai metams, o ne dvejiems, ir žadama jas kompensuoti, nors niekas nežino nei kada, nei kaip.
Motinystės išmokos apkarpomos ne nuo kitų metų pradžios, o tik nuo vidurio.
Iš neįgaliųjų transporto lengvatos išvis neatimamos, o sumanymą padidinti „Sodros“ įmokų tarifą jau ir patys konservatoriai pasirengę vadinti klaida.
Gal tautai – tik į naudą, kai konservatoriai jau patys gerai nežino, kieno rankose valdžia?
Užtat silpstanti valdžia atsigriebia ant pačių silpniausių – tų, kurie nei patys gali garsiai rėkti, nei yra kam už juos parėkauti.
Maksimalios nedarbo pašalpos nurėžiamos daugiau nei planuota – nuo maždaug 1040 iki 650 litų ir nė negirdėti, kad kas nors dėl to keltų balsą.
Bedarbių profsąjungos nėra, manifestacijų prie Seimo jie nerengia, pas prezidentę pagalbos prašyti neina – kiekvienas darbo netekęs jaučiasi lyg skęstantysis, kuris bando išplaukti individualiai.
Keista girdėti, kaip televizijoje liberalus ministras turtingai papūstais skruostais ima piktintis, kad neturintys darbo žmonės dabar nenori dirbti už minimalią algą, nes pašalpa didesnė. Atseit sumažinsime, tada netinginiaus. Tarsi nežinotų, kad kas gaudavo maksimalią nedarbo pašalpą, ir uždirbdavo anaiptol ne minimaliai.
Oficialiai Lietuvoje užregistruota jau 251 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Netgi ir tūkstančio litų pašalpa jų šeimų gyvenimą nustumdavo žemiau skurdo ribos – realios, o ne statistinės. O kas bus dabar?
Pensininkai, palyginti su šeima, kurioje darbo neturi abu sutuoktiniai, galės save laikyti turtuoliais.