Biudžeto situacija pirmadienį apžvelgta Kauno miesto
savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko surengtoje spaudos
konferencijoje, kurioje dalyvavo ir mero patarėja, miesto tarybos
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė, ir
savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas
Laucius.
Pasak mero, miestas šiemet negauna didžiosios mokesčių dalies,
kuri siektų apie 115 mln. Lt, tačiau tikisi, kad Finansų
ministerija nors dalį tų lėšų kompensuos per bendrąją dotaciją.
„Finansų situacija Kaune tokia prasta, kokios nebuvo per visą
pastarąjį 20-etį,“ - sakė meras.
Pirmadienį A. Kupčinskas raštu kreipėsi į Finansų ministeriją,
kad ši paragintų Mokesčių inspekciją efektyviau kontroliuoti
mokesčių mokėtojus, nes nemažai verslo, Kauno mero teigimu, yra
pasitraukusio į šešėlį.
Sausio 1 d. Kaune buvo registruota 7,6 tūkst. bedarbių, o
gruodžio 1-ąją - jau 20,8 tūkst. (9,1 proc. darbingo amžiaus
kauniečių). Kai daugėja bedarbių, savivaldybė praranda didžiumą
savo pagrindinių biudžeto pajamų, kurios ją pasiekia per gyventojų
mokamus fizinių asmenų pajamų mokesčius.
Mero patarėja E. Gudišauskienė teigia, kad jau dabar, prieš
tvirtinant 2010 metų biudžeto planą, reikia gerai apgalvoti, kokių,
gal ir ne visai populiarių, sprendimų savivaldybei teks imtis. Nes
prognozuojama, kad Kauno biudžetas kitąmet gali būti tik 650 mln.
Lt. Galutinis jo variantas bus tvirtinamas 2010-ųjų pradžioje.
Neabejojama, prireiks peržiūrėti asignavimus visiems
gaunantiems lėšų iš biudžeto savivaldybės padaliniams ar įmonėms
mažiau bus tvirtinama programų ir kitaip mažinamos biudžeto
išlaidos. „Kalbame apie galimybes sujungti kai kurias mokyklas,
muziejus, kad būtų mažinamos administravimo išlaidos. Tačiau nieko
nereikia daryti neapgalvotai, kad būtų išlaikyta tai, kas gero yra
Kaune“, - aiškino E. Gudišauskienė.
Šiemet kas mėnesį savivaldybė gauna keliolika ar keliasdešimt
milijonų litų biudžeto pajamų mažiau negu jai reikia veiklai ir
programoms finansuoti. Finansų skyriaus vedėjo A. Lauciaus teigimu,
aritmetiškai palyginus, finansinė miesto situacija šiemet yra
beveik dvigubai prastesnė nei pernai.
„Kai ūkis ir verslas normaliai funkcionavo, IV metų ketvirtį ir
gruodį biudžetas sulaukdavo pajamų daugiau nei planuodavome,
šiemet, deja, to laukti beviltiška. Didelių pinigų srautų gruodžio
mėnesį neverta tikėtis“, - sakė A. Laucius.
Savivaldybės vadovai tikisi, kad kitąmet miestui bus padidintas
skolinimosi limitas, ir kad bus galima vadinamųjų regioninės
dimensijos projektų (jų užderėjimo laukiama 2010-aisiais)
kofinansavimui pasiskolinti iš bankų pinigų. Nes Europos Sąjungos
fondai skiria projektams 85 proc., o likusią sumą turi parūpinti
savivaldybė. Dar tikimasi, kad iš „nulinės pozicijos“ pajudės turto
privatizavimo reikalai. ELTA primena, kad šiemet pardavusi kelias
patalpas, Kauno savivaldybė gavo tik 86 tūkst. Lt.
„Tikimės aktyvių privatizavimo komisijos siūlymų dėl galimų
parduoti rimtesnių objektų, - vylėsi meras, - privatizuojamų
objektų sąraše gali atsidurti ne tik butai ar sandėliukai, bet ir
kelios įmonės - dezinfekcijos, gatvių apšvietimo, būsto valdymo ir
panašiai. Klausimai dėl jų privatizavimo bus nagrinėjami miesto
taryboje“.
Dar viliamasi, kad sumažės vien iš biudžeto gyvenančių viešųjų
įstaigų (dabar savivaldybė yra bent 50 tokių įstaigų steigėja ar
dalininkė).
Į Eltos klausimą, kas sunkiausia bus rengiant kitų metų
biudžeto planą, mero patarėja E. Gudišauskienė atsakė, kad
„sunkiausia bus nustatyti prioritetus, kam reikia skirti biudžeto
lėšų, nes pirmiausia turėtume likviduoti kreditorinius
įsiskolinimus, o tik paskui spręsti apie naujus projektus“.
Į klausimą, ar meras pasirengęs atsiprašyti tų kauniečių, kurie
patikėjo 2009-ųjų pradžioje jo pasakytais žodžiais „krizė nuo
žodžio „krizenti“, ir mes krizę kaip nors prakrizensime“, A.
Kupčinskas pirmadienį spaudos konferencijoje nieko konkretaus
neatsakė.