„Ūkininko patarėjui“ jie vienu balsu tvirtina, kad pusiaunakčiais keliasi iš lovos ir važiuoja į Kauną todėl, kad tai yra vienintelis būdas parduoti išaugintą produkciją, kuri patekimo galimybėmis į didžiuosius prekybos centrus ir kainomis negali konkuruoti nei su įvežtine, nei su išauginta stambiųjų Lietuvos daržovių augintojų, nors kokybe tikrai nėra prastesnė ar brangesnė.
Nusipirkti daržovių į Kauno prekybos miestelį „Urmas“ ankstyvais rytmečiais atvažiuoja miestiečiams patogesnėse vietose įsikūrusių ir vėlesnėmis valandomis darbą pradedančių turgaviečių perpardavinėtojai, kioskų, nedidelių kavinukių savininkai. Užsuka ir nepatingėję ankstėliau atsikelti aplink „Urmą“ išsidėsčiusio mikrorajono gyventojai. Visi pirkėjai žino: taip pigiai kaip čia daržovių Kaune nenusipirksi niekur.
Rytas, kai prekybos miestelyje „Urmas“ lankėsi „Ūkininko patarėjas“, pirkėjų gausa ūkininkų nedžiugino. Tačiau pardavėjai, tarsi ir turėję konkuruoti tarpusavyje, draugiškai šnekučiavosi susispietę į būrelius, keiksnojo valdžią, stambiuosius daržovių augintojus ir vyriškai šmaikštavo, kad „šeimų pagausėjimas jiems negresia, nes kol žmonos pašildo vakarienę, jie jau miega kūdikio miegu. Juk keltis vėl teks 3 val. nakties, o grįžus iš turgaus visą dieną plušėti ūkyje. Ir taip – kasdien“.
Ūkininkų pastebėjimu, pagrindiniai jų pirkėjai yra ne kavinių virtuvių šefai, nes sunkmečiu viešojo maitinimo sektorius gerokai ištuštėjęs, o turgaviečių ir kioskų pardavėjos. Tiksliau – ne jos pačios, o jų „vadybininkai“, aprūpinantys produkcija keletą prekybos „taškų“. Tad aritmetika šiuo atveju paprasta: uždirbti nori ir „vadybininkas“, ir perpardavinėtoja. Todėl už bulves, už kurias jas išauginęs ūkininkas „Urme“ gauna 40-50 ct/kg, pirkėjas miesto turgavietėje ar arčiau namų esančiame kioske sumoka 1 Lt/kg. Kopūstai šiame turguje kainuoja 40 ct/kg (miesto turguje – 80 ct/kg), burokėliai – 50 ct/kg (miesto turguje – 1 Lt/kg). Tad kuri uždarbio dalis tenka augintojui, o kuri pardavėjui, suskaičiuoti nesudėtinga.
Tačiau paklausti, kodėl patys nevažiuoja prekiauti į miesto turgavietes ar populiariuosius ūkininkų turgelius, vyrai vienbalsiai tvirtina, kad ten didesnių produkcijos kiekių neparduosi.
„Nematau perspektyvos. Noriu dirbti ir užsidirbti. Tačiau tokių galimybių visiškai nėra. Štai giminaitė, eilinė moteriškė, 5 mėn. dirbo Airijoje – ūkininko ūkyje rūšiavo bulves. Aišku, darbas nebuvo lengvas, bet už jį parsivežė 25 tūkst. Lt. Aš tiek ir per metus neuždirbu“, - kalba Jonavos r. ūkininkaujantis Juozas.
Vyras sako kelerius metus išsipirkinėdavęs vietą Jonavos turgavietėje, nors prekiaudavo ten tik 1-2 mėn. ankstyvaisiais agurkais ir ankstyvosiomis bulvėmis, deja, ir už juos negaudavo tiek, kiek norėtųsi, nes kainą numušdavo pigesnės lenkiškos ankstyvosios daržovės. „Šiandien visas vietas turgavietėse užėmę perpardavinėtojai. Todėl kada panorėjęs ten su savo produkcija neatsistosi. Nori turėti strategiškai neblogą vietą, pirk ją visiems metams. O už ką?“ – retoriškai klausia 5 ha daržovių auginantis sodietis.
Kaip pats save vadina, „ūkininkas nuo Cinkiškių“ (Kauno r.) Viktoras Valerijonas gyvena Raudondvaryje. Tad iki ūkio jam - 23 km. Iki „Urmo“ prekybos miestelio – antra tiek. Daržoves ūkininkas augina 7 ha plote. Darbštumo žmogui, matyt, nestinga, nes anksčiau yra vertęsis ir įvairių gėlių auginimu, tačiau ypatingo pelno ir šis verslas nenešė. „Urme“ Viktoras prekiauja ne tik šakniavaisiais, bet ir svogūnų laiškais. Juos parduoda po 7 Lt/kg. Vyriškis neslepia, jog apmaudu, kad tokie pat svogūnų laiškai prekybos centruose šiuo metu kainuoja 18 Lt/ kg.
Šalia Viktoro įsikūręs marijampoliškis ūkininkas Gintas Jukna irgi piktinasi, kad didžiąją „riekę“ šiandien atsiriekia ne prakaitu žemę laistantis ūkininkas, o prekybininkas. Pats Gintas turguje prekiauja raugintais kopūstais po 1,4 Lt/ kg. Miesto turgavietėse jo ūkyje raugti kopūstai perparduodami po 2 Lt/ kg, o parduotuvėje - dar brangiau. „Važiuodamas naktį į turgų stengiuosi pasiimti kokį pakeleivį, kad prie vairo neužmigčiau. Kiek gali žmogus nemiegojęs gyvent?“ – klausia ūkininkas ir priduria, jog kartais taip norisi viską mest.
„Urmo“ prekybos miestelyje daržovėmis prekiauja ne tik ūkininkai, bet ir dirbantieji su verslo pažymėjimais. Prekiautojas Antanas pasakoja, kad daržovių supirkimas iš pakaunės ūkininkų namų ir perpardavimas – vienintelis jo verslas, kuriuo užsiima jau ne pirmi metai. Antanas bulves „Urme“ pardavinėja po 30-45ct/kg, morkas – 50-70 ct/kg – nelygu didumas. Paklaustas, po kiek už produkciją pats moka ūkininkams, perpardavinėtojas tvirtina, jog tai „komercinė“ paslaptis.
O jo uždarbio dydis - „tik apsiginti nuo bado“. Tiesa, rudenį, kai miestiečiai didesniais kiekiais perka daržoves žiemos atsargoms, pavyksta per dieną bulvių parduoti ir toną, ir pusantros. Tačiau įprastai furgoną, „kuriuo oficialiai leidžiama vežti 1,5 t svorio krovinį, pasikrauna kiek telpa, ir vežiojasi pirmyn atgal kelias dienas“. Pašnekovo teigimu, tvarka „Urme“ labai griežta ir be verslo pažymėjimo čia nepaprekiausi. Tačiau už pažymėjimą susimokėti kaskart tampa vis sunkiau. Gelbsti tik tai, kad Antanas yra ne Kauno miesto, o Kauno rajono gyventojas. Gyvenant mieste verslo pažymėjimas kainuotų 1350 Lt, tuo tarpu Kauno r. savivaldybė saviems smulkiesiems verslininkams iki šiol taikė lengvatas ir verslo pažymėjimo kaina buvo 700 Lt. Tačiau nežinia, ar sumažėjus savivaldybės biudžetui kitais metais ši lengvata išliks.
Kėdainiškį Robertą, palyginti su dauguma kitų prekiautojų, galima vadinti „didžiažemiu“ – ūkininkas valdo 60 ha. Daržoves augina 10-yje hektarų. Tačiau geru gyvenimu nesidžiaugia ir jis. „Stebina mūsų valdžios trumparegiškumas, palyginti su kaimynine Lenkija, neprotingai „išpūstas“ PVM. Ar valdžiai bus geriau, jei mes visi, užuot dirbę savo darbą, sustosime į eilę darbo biržoje? Juk jau ir taip kas penktas vyras Lietuvoje – bedarbis.
Ūkininkus, kaip ir visus šalies gyventojus, „pjauna“ visiška nežinia, kokie įstatymai galios rytoj. Prieš kurį laiką pardavinėjau kelis hektarus miško. Kol su pirkėju forminome dokumentus, įstatymas, kas iš mūsų turi sumokėti mokesčius valstybei, gal tris kartus pasikeitė. Tad kaip žmogui gyventi? Ir kam valdžia reikalinga, jei ji nieko nepadeda? Pirkau iš įmonės durpių šiltnamiui. Paaiškėjo, kad jos užkrėstos kenkėjais ir dėl to visas mano agurkų derlius žuvo. Parašiau Žemės ūkio ministerijai. Tai, sako, vežk mėginius į laboratoriją, atlik tyrimus ir kreiptis į teismą. Lietuvoje tokios laboratorijos nėra. O užsienyje atlikti tyrimus kainuotų 10 tūkst. EUR“, - su nuoskauda pasakoja ūkininkas ir priduria, kad kai kuriomis dienomis visas uždarbis turguje tesiekia 70 Lt. Iš kurių 30 Lt tenka susimokėti už vietą.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai ne itin draugišku žodžiu minėjo ir stambiuosius daržovių augintojus. Mat jie užkariavę didžiąją dalį rinkos, jų produkcijos savikaina žemesnė, todėl jie gali ir parduoti pigiau.
Kodėl patys smulkieji neinvestuoja, nediegia modernių technologijų? „Tada nežinia, kas būtų geriau – banko paskola ar virvė ant kaklo?“ – nelinksmai šmaikštavo nakties tamsoje šąlantys ūkininkai.