Tokią nuomonę pareiškė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos
tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas Žemės ūkio ministerijoje
įvykusiame Pieno tarybos posėdyje.
Pagrindinės taisyklių naujovės, kurias siūloma įgyvendinti, yra
dažnesni inhibitorinių medžiagų tyrimai bei didesnės nuobaudos dėl
blogos kokybės pieno. Ūkininkai mano, kad nuoskaitų sistemą
perdirbėjai panaudos žaliavai atpiginti ir taikys nuoskaitas
nepelnytai.
„Kiekvieną kartą, keldami pieno kokybės idėją, susiduriame su
pinigų klausimu. Geriausia būtų, jei dalis nuoskaitų būtų kaupiama
specialiame fonde ir naudojama pieno kokybės gerinimo programoms“,
- sakė A. Stančikas, neatmesdamas galimybės, kad nuoskaitos galėtų
būti tik vienas iš fondo finansavimo šaltinių.
Pieno tarybos nariai tariasi, ar racionalu kurti tokį fondą
Lietuvoje, kas jį turėtų įsteigti ir administruoti. Jie svarstė,
kokiems tikslams galėtų būti nukreipiamos fonde sukauptos lėšos, o
svarbiausia - ar fondo administravimas nekainuos brangiau už jį
patį.
Žemės ūkio ministerijos teisininkai atkreipė dėmesį, kad fondo
steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos
įstatymą negali būti paramos teikėjai. Taigi, valstybė negali būti
nei paramos teikėja, nei nustatyti konkrečias įmokas į fondą.
Posėdyje prieita prie bendros nuomonės, kad fondo kūrimas yra
tik pieno gamintojų ir perdirbėjų susitarimo reikalas.
„Pirmiausia turėtų būti sudaryta fondo valdyba, o administruoti
galėtų ir Žemės ūkio rūmai“, - siūlė Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Bronius Markauskas. Jo manymu, fonde per metus susikauptų apie 5
mln. litų. Specialaus fondo kūrimo idėjai neprieštaravo ir visi
tarybos posėdyje dalyvavę pieno perdirbėjų atstovai.