Šįmet iš Lietuvos emigruoja daugiau žmonių negu bet kuriais ankstesniais metais nuo Nepriklausomybės atgavimo.
Sausio-spalio mėnesiais iš Lietuvos oficialiai išvyko 18 255 žmonės – daugiau nei pernai per visus metus, kai oficialus išvykusiųjų skaičius siekė 17 tūkst.
Kaip ir ankstesniais metais, populiariausios emigrantų kryptys – Airija, Jungtinė Karalystė, taip pat Ispanija, JAV.
Tačiau anksčiau emigrantų rojumi vadintos šalys šiandien atvykėlių nebelaukia.
Darbas – po 4 metų
Anksčiau Airijoje prekybos centre galėjai nesunkiai įsidarbinti pardavėja ar pagalbiniu darbuotoju, o artėjant didžiausioms metų šventėms visur kabojo skelbimai, kad laikinam darbui ieškoma darbuotojų, o dabar – nieko panašaus.
Airijos centrinio statistikos biuro duomenimis, šiuo metu nedarbas šalyje siekia 12,5 procento, tad nestinga ir ieškančių darbo vietos gyventojų.
Kai prekybos tinklas „Marks & Spencer“ paskelbė, kad per penkerius metus šalyje bus atidaryta didžiausia jų parduotuvė ir pasiūlyta 450 naujų darbo vietų, juos užplūdo ieškančiųjų darbo gyvenimo aprašymai.
Tai tik patvirtino, kokia beviltiška padėtis Airijos darbo rinkoje: žmonės jau dabar siunčia gyvenimo aprašymus, nors dirbti realiai galės pradėti ne anksčiau kaip 2014 metais.
„Marks & Spencer“ turi 20 parduotuvių Airijoje ir yra įdarbinusi apie 3 tūkst. žmonių.
Sumažėjo atlyginimai
Pasak Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktoriaus Arūno Teišerskio, važiuoti į Airiją tikintis, kad stebuklingai atsiras darbo vieta, – naivu. Ypač dabar.
„Jei nemokate anglų kalbos, geriau išvis nevažiuokite. Dabar Airijoje pilna gerai angliškai kalbančių bedarbių, kuriuos darbdaviai daug labiau linkę rinktis nei kalbos nemokančius žmones“, – kalbėjo jis.
Anot jo, šiuo metu Airijoje darbų pasiūla yra labai menka, ypač statybininkams.
„Apskritai nėra tokio sektoriaus, kuriame šiuo metu būtų darbo pasiūlymų perteklius, – žmonės sutinka dirbti bet ką, kad tik turėtų pragyvenimo šaltinį.
Be to, kol ekonomikoje tvyro netikrumo nuotaikos, dauguma siūlomų darbų yra laikini, tad po keleto mėnesių tektų dairytis naujo“, – pasakojo A.Teišerskis.
Airijoje šiek tiek sumažėjo ir atlyginimai.
Tiesa, darbdaviai nelinkę mažinti valandinio atlyginimo įkainių, tačiau leidžia dirbti mažiau valandų, o viršvalandžius išvis pamiršti.
Į vietą – 6 kandidatai
Ne ką geresnės sąlygos laukia ir sumaniusiųjų laimės ieškoti Jungtinėje Karalystėje. Oficialiais duomenimis, čia nedarbas siekia 7,8 procento.
Darbo biržose užsiregistravę 2,48 milijono bedarbių.
Ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba jau metus ar daugiau, yra 618 tūkst. Toks chroniško nedarbo lygis pastarąjį kartą Didžiojoje Britanijoje buvo 1997-aisiais, kai į valdžią atėjo Tony Blairo leiboristai.
Šiuo metu britų darbo rinkoje įregistruota 428 tūkst. laisvų darbo vietų, tad dėl vienos laisvos vietos rungiasi maždaug šeši kandidatai.
Tiesa, britų ekonomistai dabar džiaugiasi, kad metų pradžioje pranašautas juodasis scenarijus, jog nedarbo lygis perkops simboliškai svarbų 3 milijonų žmonių slenkstį, neišsipildė.
„Nedarbas Jungtinėje Karalystėje tebeauga, bet mažesniais tempais nei bijota.
Tačiau kol kas jokiu būdu negalime teigti, kad darbo rinka yra sveika.
Tiesiog daug žmonių sugebėjo rasti valandinį darbą ar sudaryti trumpalaikę sutartį.
Labai daug jaunimo pasirinko galimybę tęsti studijas vien tik tam, kad išvengtų bedarbio dalios“, – teigė ekonomikos strategijos centro CIPD vadovas Johnas Philpottas.
Atbaidė imigrantus
Nors Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis mažesnis nei ES vidurkis, kuris siekia 9,2 proc., pusantrų metų šalyje trunkantis ekonomikos nuosmukis smarkiai pristabdė imigrantų srautą.
Per 12 mėnesių iki 2009 metų balandžio 1 dienos metinė imigracija tesiekė 163 tūkstančius. Tai – net 40 procentų mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Prie tokių tendencijų labiausiai prisidėjo į tėvynę iš Didžiosios Britanijos sugrįžtantys Lenkijos piliečiai.
Nuo 2004-ųjų gegužės Britų vidaus reikalų ministerija registruoja visus Jungtinės Karalystės kompanijose įsidarbinusius imigrantus iš aštuonių Rytų Europos šalių.
2007 metais registras buvo papildytas daugiau nei 300 tūkstančių atvykėlių, o per devynis šių metų mėnesius – mažiau nei 90 tūkst.
Atvykėliai iš Lenkijos ir toliau sudaro didžiąją dalį – maždaug pusę visų imigrantų.
Po lenkų eina slovakai ir lietuviai. Registro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius norą dirbti pareiškė 10 050 lietuvių.
Jaučia spaudimą
Jurga Kievišaitė
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadybininkė
„Tarp emigrantų egzistuoja tam tikri mitai, kurie paskatina nesėkmingą emigraciją – išvykusysis jaučia spaudimą, kad jis turi užsidirbti, įgyvendinti savo planus ir grįžti turėdamas daugiau nei išvyko.
Kartais kelionei žmogus dar ir pinigų skolinasi, todėl dažniausiai artimuosius informuoja, kad jam gerai sekasi svečioje šalyje, nors iš tiesų galbūt yra priešingai.
Tokie gandai, kad kažkam gerai sekasi užsienyje, skatina emigruoti ir kitus.
Įtikinti jų kiti žmonės išvažiuoja tikėdamiesi, kad ir jiems puikiai klosis, tačiau nuvykus paaiškėja, jog tikrovė ne tokia gera, kaip tikėtasi: arba darbo apskritai nėra, arba tenka dirbti sunkiomis sąlygomis.
Mūsų patarimas – nevykti svetur neturint konkretaus darbo pasiūlymo.“