Seimas sprendžia krizės dilemą - kaip nurėžti išlaidas milijonui žmonių (atnaujinta 13 val. 15 min., video)

Svarstomas kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas turi rekordiškai didelį - 5 mlrd. litų - deficitą.

2010-ųjų biudžetą Seimas ketina priimti ketvirtadienį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad kitų metų biudžetas yra rekordiškai praskolintas ir Seimo narių prašo prisiimti politinę atsakomybę. Ji dar kartą perspėjo nepasirašysianti kitų metų biudžeto, jei jis bus nepagrįstai išpūstas, jo išlaidos bus dar labiau didinamos.

Galite žiūrėti reportažą.

Vyriausybė siūlo kitų metų valstybės biudžeto pajamas, palyginti su pirminiu variantu, padidinti 226 mln. litų iki 13,378 mlrd. litų.

Planuojama, kad 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos bus 18,308 mlrd. litų. Numatomas valstybės biudžeto deficitas - 4,929 mlrd litų, arba 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), fiskalinis deficitas - 9,5 proc. BVP.

Su Europos Sąjungos parama 2010 metų valstybės biudžeto pajamos bus beveik 21,27 mlrd. litų, o išlaidos - 26,2 mlrd. litų.

Mirusių pensininkų artimiesiems nuo ateinančių metų bus išmokama mirusiojo pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir vieno mėnesio pensijos dydžio išmoka.

Iki šiol mirusiųjų pensininkų artimieji, be pensijos už mirties mėnesį, gaudavo dviejų mėnesių pensijos išmoką.

Už atitinkamas įstatymo pataisas antradienį balsavo 66 Seimo nariai, prieš - 19, susilaikė taip pat 19 parlamentarų.

Visų gaunamų valstybinių pensijų suma negalės viršyti 2824 litų

Gyventojams, kuriems bus paskirtos, kuriems bus paskirtos kelios valstybinės pensijos, bus apkarpyta bendra jų suma.

Seimas antradienį priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis visų gaunamų valstybinių pensijų suma mažinama maždaug 435 litais - iki 2824 litų. Dabar nustatytos „lubos" siekia 3259 litus.

Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 24 parlamentarų.

Šis reikalavimas taip pat būtų taikomas pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjams. Bendra suma negalėtų viršyti užpraėjusio ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio - 2824,38 lito, o iki šiol įstatymas leido neviršyti 1,5 dydžio - 3258,9 lito.

Iki šiol išmokų „lubos" nebuvo nustatytos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjams.

Perskaičiuoti jų pensijas šalies gyventojams bus leidžiama tik nuo 2012-ųjų. Iki šiol buvo numatoma, kad tai jie galės padaryti jau nuo 2010 metų.

Seimas antradienį priėmė atitinkamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas - dėl to 2010-2011 metais „Sodra" sutaupys maždaug po 130 mln. litų.

Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš - 34, o susilaikė 13 parlamentarų.

„Kvailio vietoje atsiduria žmonės, kurie jau gavo pranešimus, kad jiems nuo 2010-ųjų turėtų būti perskaičiuojama pensija", - piktinosi socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė-krikdemė Vincė Vaidevutė Margevičienė tvirtino, kad dėl pataisų nukentės nedaug žmonių: „Nedideliam žmonių kiekiui tos pensijos pasikeistų".

Dabar pensija apskaičiuojama, atsižvelgiant į stažą, įgytą iki 1994 metų, ir darbo užmokestį, gautą 1984-1994 metais, bei į stažą, įgytą po 1994-ųjų ir po šios datos turėtas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo mokėtos „Sodros" įmokos.

Tačiau Seimas 2008 metų spalį sudarė galimybę žmonėms nuo 2010 metų patiems rinktis, kokią jiems pritaikyti pensijos apskaičiavimo tvarką. Pensija galėtų būti skaičiuojama dviem būdais, paskiriant tą, kuri būtų didesnė: atsižvelgiant į iki 1994 metų arba po 1994 metų gautą uždarbį.

Pagal turėjusią įsigalioti tvarką, apskaičiuojant senatvės pensiją, iki 1994 metų turėtam darbo stažui būtų imamos penkerių geriausių metų pajamos, gautos ir po 1994-ųjų, o po 1994 metų įgytam stažui - visos po tų metų gautos pajamos.

Autoriams, atlikėjams, sportininkams ir ūkininkams Seimas nustatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie galės mokėti mažesnes „Sodros“ įmokas.

Įprasto dydžio „Sodros“ įmokas autoriams, sportininkams ir ūkininkams teks mokėti nuo 2011-ųjų.

Seimas antradienį priėmė atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas.

Kitu atveju šių grupių žmonėms nuo kitų metų būtų tekę mokėti 31 proc. pajamų dydžio „Sodros“ ir 9 proc. sveikatos draudimo mokesčius - iš viso 40 proc.

Dabar darbdavys „Sodrai“ moka 31 proc., o pats darbuotojas - dar 3 proc. darbo užmokesčio dydžio įmoką bei 6 proc. sveikatos draudimo įmoką.

Dabar autoriai, atlikėjai ir sportininkai moka 17 proc. dydžio socialines įmokas: „Sodrai“ - 8 proc. priskaičiuotų pajamų, o sveikatos draudimo - 9 proc. Tokios įmokos galios iki 2009 metų pabaigos.

Nuo 2010 metų, jeigu autoriai, atlikėjai ir sportininkai neturi darbdavio, o gauna atlygį dirbdami pagal autoriaus sutartį, abi įmokos bus apskaičiuojamos nuo pusės jų gautų pajamų.

Jeigu šių grupių žmonės turės darbdavį, kuris jiems mokės nuolatinį atlyginimą, bet dar ir iš jo gaus pajamų pagal autoriaus sutartį, toje pačioje darbovietėje, tokios jų pajamos bus apmokestinamos dvigubai didesne „Sodros“ įmokas nei 2009 metais - 16 procentų.

Dabar vidutiniai ūkininkai abi įmokas („Sodrai“ - 8 proc, o sveikatos draudimui - 9 proc.) moka nuo minimalios mėnesio algos, kuri siekia 800 litų. „Sodros“ įmoka jiems siekia 64 litus, o sveikatos draudimo - 72 litus.

Stambiausi ūkininkai „Sodros“ įmokas 2009 metai gali apskaičiuoti dviem būdais: jeigu gaunamos pajamos nesiekia 800 litų, jie vis tiek įmokas („Sodrai“ - 8 proc., o sveikatos draudimui - 9 proc.) skaičiuoja nuo 800 litų. Tačiau jeigu turi pajamų daugiau nei 800 litų per mėnesį, tada jie įmokas skaičiuoja nuo pajamų, tačiau ne nuo didesnių kaip 17,86 tūkst. litų per metus.

Kai ūkininko metinės pajamos sieks daugiau nei 17,86 tūkst. litų per metus, jis mokesčius mokės tik nuo šios, o ne nuo didesnės sumos.

Nuo 2010 metų „Sodros“ įmoka ūkininkams padvigubėja iki 16 procentų.

Apsispręs dėl pensijų sumažinimo

Seimas antradienį taip pat turėtų galutinai apsispręsti dėl visų pensijų ir įvairių socialinių išmokų sumažinimo.

Parlamentas balsuos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo priėmimo.

Praėjusią savaitę Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė siūlyti Seimui pensijas, pašalpas ir kitas socialines išmokas mažinti tik vieneriems - 2010 metams, o ne dvejiems, kaip buvo žadama anksčiau, o kompensuoti siūloma tik apkarpytas senatvės ir prarasto nedarbingumo pensijas.

Jeigu Seimas tokiems siūlymams pritars, iki kitų metų liepos pradžios Vyriausybė turės parengti sumažintų socialinių išmokų kompensavimo tvarką.

Senatvės pensijas šalies gyventojams, kurie turi būtinąjį darbo stažą, kitais metais ketinama sumažinti 2,7-12,4 proc., o dirbantiems pensininkams - apkarpyti nuo 1,5 proc. iki 70 procentų.

Svarstomame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo projekte taip pat siūloma pertvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad ji nedubliuotų motinystės (tėvystės) pašalpų ir labiau atsižvelgtų į šeimos pajamas bei vaikų amžių.

Todėl siūloma, kad 97,5 lito dydžio išmoka būtų mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų būtų mokama 52 litų dydžio išmoka.

Antradienį parlamento nariai priims galutinį sprendimą dėl šių siūlymų.

Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litai, gauna paramą - nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti - siūloma laikinai, sunkmečio laikotarpiu, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos neskirti.

Siūloma didesnį dėmesį atkreipti į gausias šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų bei turinčias globotinių. Joms šiuo laikotarpiu dar sudėtingiau, todėl reikalinga ir didesnė valstybės pagalba. Todėl, jei šeima augina ir (ar) globoja tris ir daugiau vaikų ir vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 metų iki 18 metų bus mokami „vaiko pinigai“. Išmoka bus mokama iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei pilnamečiai šios šeimos vaikai mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Be to, Laikinajame socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo projekte siūloma, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio būtų mokama, kol vaikui sueis vieneri, ir 75 proc. - iki sueis dveji metai.

Minėtas mažinimas nebūtų taikomas pašalpoms, mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai sudarytų apie 670 litų. Šis mažinimas būtų taikomas iki birželio 30 d. paskirtoms pašalpoms.

Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 d. - ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Siūloma patvirtinti ne 5, o 4 draudžiamųjų pajamų dydžius. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa siektų ne 7450, o 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba būtų taikoma jau 10 proc. sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms.

Dirbančių neįgaliųjų pensijos ir transporto lengvatos neturėtų būti mažinamos. Dėl šių siūlymų, kaip ir dėl kitų siūlymų solidariai visoms socialinėms grupėms vieneriems metams sumažinti išmokas, antradienį galutinį žodį turi tarti Seimas.

Laikinajame įstatyme siūloma palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensacijas (32,5 lito) bei kompensacijas (iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra iš dalies kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 proc. netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją), pensijos nebūtų mažinamos. Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 proc. darbingumo lygis, t.y. gaunantiems 70-45 proc. netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą.

Netekto darbingumo pensijas planuojama mažinti diferencijuotai - mažesnių išmokų gavėjams - mažiau, didesnių - daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažėtų 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7 lito.

Vyriausybė apsisprendė, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos. Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, kad ekonominis sunkmetis jau įveiktas.

Antradienį Seimas apsispręs, ar mažinti valstybines pensijas ir rentas, kaip papildomas pajamas.

Minėtai išmokų grupei priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai yra antrosios ar trečiosios pensijos.

Visos šios papildomos išmokos būtų mažinamos proporcingai: didesnės - didesniu procentu, mažesnės - mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų būtų mažinamos tik 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažėtų tik 3,5 lito, didesnės mažėtų šiek tiek daugiau.

Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos būtų sudedamos ir tuomet taikomas mažinimo procentas.

Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos - 3456 litų.

Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.