Šiomis dienomis į oficialiąją konservatorių interneto svetainę užsukę lankytojai gali netyčia ir nuo kėdės nuvirsti.
Viena antraščių, skelbiančių tautai ir pasauliui apie partijos žygdarbius, badyte badė akis: A.Kubilius – jau nebe premjeras. Jo šventą vietą jau užėmė Premjerė.
Drebėdamas iš susijaudinimo pradėjęs skaityti pranešimą su antrašte „Laukė ministrės – sulaukė Premjerės“ interneto svetainės lankytojas sužino, kad ta Premjerė – tai karo ministrė R.Juknevičienė.
Paskelbta, kad pirmieji apie tai, jog ministrė – jau Premjerė, sužinojo bendražygiai iš jos tėvonijos Pasvalio, kurie buvo pasikvietę iškiliąją politikę į partijos skyriaus renginį: „O kai viešnia atvažiavo, pasvaliečiai netikėtai sužinojo, kad jie sulaukė... Ministrės Pirmininkės“.
Tiesa, kitu sakiniu intriga išsklaidoma, o tie, kurie jau buvo susigriebę už širdies, gali su palengvėjimu atsikvėpti.
Paaiškėja, kad A.Kubilius, kaip ir buvo, taip ir liko premjeras. Tik R.Juknevičienės vizito į Pasvalį dienomis jis buvo išvykęs į Švediją. O karo ministrė, kaip ir bet kuris Vyriausybės narys, į kurį savo nuožiūra laisvai gali besti pirštu premjeras, paties A.Kubiliaus potvarkiu jį laikinai pavadavo.
Bet kaip čia nepabūsi Premjere bent Pasvalyje, jei dar neišmušė tikroji ir didžioji svajonių valanda? Juk net didelėms veikėjoms nesvetimos nekaltos moteriškos silpnybės.
Bet jūs, premjere, kartkartėmis dėl visa ko staigiai atsigręžkite ir pasižiūrėkite, kas taip karštai alsuoja jums į pakaušį. Juk laikai – neramūs.