***
Perfrazuodamas Petrą Gražulį (jis visas kalbas pradeda nuo krikščionių demokratų barimo), sakau: pasauline krizė ir nesėkmingas socialdemokratų valdymas atvedė Lietuvą į tokią situaciją, kai mes visur privalome mažinti išlaidas.
Stovėti prieš jus, kolegos, yra lengviau, nei prieš savo rinkėjus, kuriems sudėtinga paaiškinti: kodėl mes, jų išrinktieji, nesugebame susitarti dėl esminių, valstybės ateitį nulemiančių sprendimų. Sunku žmonėms paaiškinti, kodėl bene svarbiausiojo dokumento – 2010-ųjų valstybės biudžeto priėmimas kai kuriems parlamentarams tapo eiline populizmo akcija. Dar prieš rinkimus kalbėjome – pažadų nedalinsime. Kad lengva nebus žmonėms buvo sakoma dar tada, kai valdantieji stengėsi užčiaupti bet kurį, prabilusį apie šalį jau kaustančią finansinę krizę.
Suprantu – negali patikti valdžia, kuri mažina pensijas, atlyginimus. Galima tik didžiuotis tais, kurie valstybės išlikimo scenarijus ir skausmingus sprendimus supranta kaip neišvengiamybę. Spauda citavo Ariogalos pensininkę ir smulkiąją ūkininkę, kuri vis liepia pasakyti Andriui Kubiliui, kad dar labiau karpytų socialinę paramą. „Na ir kas, kad truputį sumažins mums pensijas, – teigia šviesi moteris. – Svarbu, kad kaip nors susispaudę greičiau tą krizę įveiktume“.
Tenka dažnai bendrauti su Panevėžio politiniais kaliniais bei siaubingus išgyvenimus tremtyje patyrusiais Lietuvos patriotais. Jiems net sakyti nieko nereikia, jie patys puikiausiai supranta, kad tie keliasdešimt jų nuo pensijos valstybei laikinai aukojamų litų yra būtini šiuo sudėtingu laiku. Badą, šaltį, pažeminimus lageriuose patyrę žmonės tvirtina, kad dauguma aimanuojančiųjų nė nežino, kas yra tikrasis sunkmetis. Ir tikrai nelaukia sugrįžtančios pensininkų gailestingąja globėja vadintos socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės. Lengva ranka iššvaisčius milijardinį SODROS rezervą, ji tapo Europos Parlamento nare, Lietuvoje užvirtą putrą palikusi srėbti kitiems.
Panevėžio inteligentas, nusipelnęs mokytojas Juozas, manęs neseniai paprašė: „Pasakyk Tu Seime tam Butkevičiui ir Kirkilui, kad netiki normalūs lietuviai jų pseudogelbėjimo planais. Perskaičiau aš taip vadinamą jų programą, tai juokas pro ašaras. Jie mat vėl bus geručiai: viską dalins, kaip, kad mėgo ne iš savo gero dalinti... Tik nepasako, kad patys visą Lietuvos iždą seniai sodriais pypkės dūmais perniek išleido... nebėra ko dalinti, ponai-draugai.“
Nieko nėra paprasčiau, kaip manipuliuoti mažas pajamas gaunančių pensininkų, neįgaliųjų, bedarbių jausmais, viltimis, lūkesčiais. Tačiau siekiantieji politinių balų tai daro peržengdami bet kokias tiek politinio, tiek moralinio padorumo ribas. Žmonėms žadama tai ko nėra.
Žmonės tikrai turi atmintį. Turi ir akis. Todėl gal nederėtų taip skubėti socialdemokratų lyderiui pulti matuotis premjero kostiumo, gal pirma lai atsako į klausimus, kuriuos jam kelia žiniasklaida dėl visokiausių liūdnos šlovės darbų.
Teisūs politikos apžvalgininkai, politologai, kurie pastebi, kad parlamentinėje šalies istorijoje dar neteko matyti tokio nesugebėjimo organizuoti opozicijos darbą, savanaudiškumo, tuščio intrigavimo ir politinės impotencijos ir godaus populizmo. Opozicija tebesapnuoja Baltos kumelės sapnus, kad vieną rytą atsibudę, jie savo užkulisinėmis intrigomis ims ir nuvers Permainų koaliciją.
Kaip čia mandagiau pasakius, apie prisikeliančius iš nebūties?...
Gal labai paprastai – tiesiog to nebūna, ponai. Visi praeities šešėliai išnyksta, kai ima šviesti saulė. Pirmieji šviesos spindulėliai – BVP augimas 6 proc., pramonės, eksporto atsigavimas, finansų rinkos stabilizavimas. Galbūt opozicijai patogiau nutylėti ir kitas geras naujienas – tam, kad savivaldybės galėtų tinkamai ir laiku įsisavinti ES lėšas, padidintas savivaldybių skolinimosi procentas, pritarta lankstesnei mokinių krepšelio lėšų panaudojimo tvarkai, didiesiems miestas paliekama daugiau gyventojų pajamų mokesčio, o tai, manau, sudarys galimybes sparčiau plėtoti miestų infrastruktūrą, kurti naujas darbo vietas.
Šiek tiek nerimauju, ar nuo kitų metų 100 proc. GPM gausianti Panevėžio miesto savivaldybė, atsispirs norui gyventi tarsi krizės ir nebūtų. Kol kas ten pasiduodama socialdemokratiškai tvarkietiškoms švaistūniškumo nuotaikomis. Lapkričio 15 d. jau buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame rašte nurodomi savivaldybės tarybos sekretoriato atlyginimai. Tarybos sekretorė mokesčių mokėtojams kainuoja 4785 litus. Jos pavaduotojos išlaikymas – 4161 litus, mero patarėjo paslaugų kaina – 4368 litai ir t.t.
Iš viso aštuonių specialistų išlaikymui per mėnesį reikia skirti 27 731 litą. Nori sugadinti nuotaiką biudžetinių įstaigų vadovams – užduok klausimą apie priedą prie algos. Apie juos stengiamasi nutylėti – kad nepiktintų taupyti raginančių žmonių. Tačiau priedai, bent jau Panevėžio miesto savivaldybėje egzistuoja. Net 100 procentiniai. Kodėl apie tai kalbu čia? Norisi daugiau atsakomybės, ir ūkiškumo savivaldybėse. Viliuosi, kad didesnis GPM procentas bus panaudotas ten, kur labiausiai reikia, o ne valdininkų ir klerkų gerovės oazių kūrimui.
Pritariu premjerui A. Kubiliui – padarėme ką galėjome, bet ne viską, ką reikėjo. Mano nuomone, svarbiausias darbas – suvaldyti krizę – padarytas. Tą vargiai nuneigs ir politiniai oponentai. Priimdami kitų metų biudžetą žengsime dar vieną žingsnį link valstybės stabilumo. Galbūt to nenori nepritariantieji biudžeto projektui. Tačiau būtent socialinio, ekonominio, finansinio stabilumo iš mūsų tikisi Lietuvos žmonės. Mąstykime ne tik apie šiandienos, bet ir apie rytdienos Lietuvą.
Neseniai gavau vieną laišką. Norėčiau pacituoti keletą minčių iš jo. Laiškas yra skirtas Vyriausybei: „Tikimės, kad ir daugiau žmonių – pensininkų, motinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų prisidės prie šio mūsų laiško Vyriausybei ir parodys tiems, kurie iššvaistę mūsų valstybės rezervą ir šiandien veidmainiškai verkšlena visų nuskriaustųjų vardu, kad yra ir kitokia Lietuva – pasiruošusi ištverti ir pakilti. Kviečiame atsiliepti visus neabejingus“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuos už kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Nes mes matome toliau ir jaučiamės atsakingi už ateities Lietuvą. Atlaikėme didžiausius krizės iššūkius, nesirinksime populistinio kelio atgal. Mūsų nuomone, biudžetas – realus, neperkrautas iliuzijomis ar nepamatuotomis viltimis. Balsuojame ne tik už svarbų politinį dokumentą. Į kitų metų biudžetą sudėtos visų Lietuvos žmonių viltys, tikėjimas ir pasitikėjimas. Mes renkamės atsakomybę už valstybę ir už Lietuvos žmones.