Grupelė žemės savininkų iš Druskininkų, Panevėžio, Kauno miestų, laikydami iškeltus plakatus su užrašais „Pažeidinėdami konstitucines teises, kur mes einame?“, „Korumpuotus žemėtvarkininkus - baudžiamai atsakomybei“, „Neatiduokite mūsų žemės mafijai“, „Prezidente, pažabokite valdininkų savivalę“, reikalavo atkurti neteisėtai sovietų nacionalizuotą nuosavybę į turėtą žemę.
Pasak vieno iš protesto akcijos dalyvių Valdo Pugačiausko, turinčio Druskininkų mieste daugiau kaip du hektarus žemės, tiek savivaldybėje, tiek žemėtvarkos tarnyboje buvę savininkai vis išgirsta neigiamą atsakymą, neva ten žemė užimta, nors toje vietoje iš tikrųjų yra laisvas plotas. Todėl, protesto dalyvio teigimu, tenka bylinėtis, tas procesas trunka ne vienus metus. Trūkus kantrybei, nutarta atvykti prie Prezidentūros ir kreiptis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei tikėtis jos paramos.
Kitas protesto akcijos dalyvis - prie Druskininkų, Vilkiautinio kaime, norintis atgauti 7 hektarus Jonas Žėkas - teigia, kad toje vietovėje žmonėms išdalinta po tris hektarus, o tikrajam savininkui žemės nebeliko. Todėl J. Žėkas nori atkreipti dėmesį į tai, kad žemės grąžinimo procesas labai užsitęsė, o teisybės niekur negalima surasti.
Jau antrą dešimtmetį Vilniaus rajone, Užusienio kaime, gyvenantis Tadeušas Šulskis kovoja dėl savo tėvų turėto 3 hektarų žemės ploto. Dėl jo tenka dalyvauti įvairiuose teismuose, tačiau sprendimai vis atidedami, o laikas bėga.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) generalinio direktoriaus Kazio Maskvyčio, Lietuvos miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 27,06 tūkst. ha žemės, arba 65,3 proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto. Mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniuje - tik į 17 proc. nuo prašymuose nurodyto ploto, Panevėžyje - 44 proc., Kaune - 50 proc. Lietuvos miestuose dar lieka atkurti nuosavybės teises į 14,7 tūkst. ha žemės.
K. Maskvytis teigia, kad, jei nebus ieškoma naujų atlyginimo būdų, nuosavybės teisėms miestuose atkurti pritrūks apie 12 tūkst. ha žemės. Šiai situacijai, K. Maskvyčio nuomone, didelę įtaką padarė 2002 m. pakeisti žemės grąžinimo principai ir atsiradusi galimybė laisvą (neužstatytą) žemę miestuose susigrąžinti natūra.
Siūlomi du nauji galimi atlyginimo būdai už valstybės išperkamą žemę mieste: atlyginimas pinigais, šiam tikslui naudojant už parduotą žemę specialiame fonde sukauptas lėšas, bei atlyginimas mišku kaimo vietovėje.