Nematydami dramblio, aptiko krislą

Apmaudu, kad toje duobėje nepaliekamas senas, neveiklus, biurokratiniu voratinkliu ir šeimynine ranga apraizgytas, jokio „saulėlydžio“ neįveikiamas valdininkijos balastas. Sėkmingai tarpsta neįveikiami tas pačias funkcijas atliekantys kontrolieriai, inspektoriai – baudėjų ešelonas, viena ranka žlugdantis verslą ir smaugiantis iniciatyvas, o kita – reikalaujantis valdžios malonių ir piliečių kyšių.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba saulei leidžiantis mėgina užveržti kilpą Lietuvos kulinarijos paveldo fondui. Kokį amžiaus nusikaltimą padarė ši viešoji įstaiga, gelbstinti nykstančius tradicinius lietuviškus maisto gaminius?

Lapkričio 26 d. „Ūkininko patarėjas“ spausdino straipsnį „Paskutinio pasispardymo smūgis – kulinarijos paveldui“. Aptarėme, kodėl Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT) užsipuolė VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“ ir nutarė ją griežtai nubausti.

Tarnyba priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas fondui už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Esą tarnybos surinkta medžiaga įrodo, kad fondas laikė, gabeno namų gamybos alkoholinius gėrimus, neturėdamas juridinę galią turinčių tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Iš tiesų Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė pateikė šešis gėrimų pavyzdžius Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui.

Palaukite, tad kur čia kriminalas? Argi tie pavyzdžiai buvo įsigyti vartojimui? Pasak Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėjos pirmininko Vytenio Neverdausko, tie pavyzdžiai buvo gauti ir transportuoti ne vartojimui, o mokslinio tyrimo tikslui.

Tyrimas buvo atliekamas pernai, spalio–lapkričio mėnesiais. Kai buvo gauti rezultatai, fondas parengė nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją. Ją, beje, užsakė atlikti Žemės ūkio ministerija. Galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad, išanalizavus naminės degtindarystės istoriją, kilmę, paplitimą, gamybos būdą, žaliavas, galima teigti, jog gamybos technologijų tęstinumas išlaikytas, o lietuviškos naminės varymas laikytinas kulinarijos paveldo objektu. Tyrimo duomenys parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartoti tinkamas produktas.

Ko susizgribo praėjus daugiau nei vieniems metams po tyrimo ieškoti VTAKT? Ji puolė tiesiai į vartus: pareikalavo nurodyti, iš ko fondas įsigijo alkoholinio gėrimo pavyzdžius. Pavyzdžiai, be abejo, buvo gauti anonimiškai, nes gaminti naminę draudžiama. Fondo direktorė B. Imbrasienė patikino negalinti atskleisti atlikto mokslinio tyrimo pirminių duomenų, nes tai pažeistų tyrėjų etiką. Tyrėjas garantuoja informacijos šaltiniui jo anonimiškumą ir įsipareigoja nepateikti pirminių duomenų trečiajai šaliai. Kitaip tariant, fondas nepalengvino VTAKT misijos lengva ranka dar pasišvaistyti baudomis ir uždėti sankcijas tiems, kas rizikavo pagaminti pavyzdžius moksliniam tyrimui.

Tačiau VTAKT direktorius Česlovas Balsys pritaikė fondui, t. y. pelno nesiekiančiai ir viešuosius interesus tenkinančiai įstaigai, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 d. 2 ir 7 punktus. Pažeidimo sudėčiai pakanka, kad yra laikomi ir gabenami alkoholiniai gėrimai, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo ar transportavimo dokumentų.

Tai dar ne viskas. Tarnyba pasipiktino fondo direktorės atsisakymu pateikti pirminius duomenis apie moksliniam tyrimui įsigytus pavyzdžius. Pasirodo, toks atsisakymas gali būti traktuojamas kaip kliudymas valstybinei institucijai atlikti savo funkcijas.

Atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 dalyje. Galima skirti baudą nuo 1000 iki 50 tūkst. Lt. Tarnyba Kulinarijos paveldo fondą nubaudė 5 tūkst. Lt bauda.

Ar iš tiesų toks „pažeidimas“ vertas tokios bausmės?

Priminsime. Žemės ūkio ministro įsakymu dar 2007 m. buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti. Jos darbe dalyvauja Seimo, Teisingumo, Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų, Žemės ūkio rūmų, asociacijų atstovai. Grupės posėdžių metu išsakytos nuomonės dėl namudinių gėrimų, traktuojant juos kaip kulinarinį paveldą.

Visa grupė vieningai pasisakė už namudinių gėrimų kokybės tyrimus ir autentiškos gamybos technologijos reikalingumą. Buvo nuspręsta atlikti kvalifikuotus, licencijuotus laboratorinius tyrimus. Tai parengti pavesta grupės narei B. Imbrasienei.

Tad gal už iniciatyvą VTAKT turėjo nubausti visus 13 darbo grupės narius? Biudžetas būtų pasipildęs 65 tūkst. Lt.

„ŪP“ paprašė atsakyti į kelis klausimus VTAKT direktorių Č. Balsį. Išsiuntėme klausimus raštu ir labai nustebome sulaukę netradicinio atsakymo. Mes teiravomės: 1. Ar tikrai pagal tinkamą juridinę paskirtį pritaikytos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 ir 7 p. nuostatos, nubaudžiant Kulinarijos paveldo fondą?

2. Ar galima traktuoti fondo direktorės B. Imbrasienės veiksmus kaip pažeidimą, kai ji vykdė žemės ūkio ministro įsakymu sudarytos tarpžinybinės darbo grupės nutarimą? 3. Kaip privalu paimti naminės degtinės pavyzdžius moksliniam tyrimui nepažeidžiant įstatymų? 4. Ar bus traktuojamas pažeidimas, jei fizinis asmuo namie savo reikmėms pasigamins krupniko ir du butelius gabens draugus pavaišinti? Kokios grės sankcijos?

Štai kokį atsakymą atsiuntė VTAKT. „Sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 12 str. (turėtų būti 17 – aut. past.) 2 d. 2 ir 7 p. nuostatų pažeidimą skirta ne direktorei B. Imbrasienei, o VšĮ „Kulinarijos paveldo fondui“. Įstatymu draudžiamo produkto niekas negali nurodyti gaminti, saugoti (laikyti) ar gabenti. Jeigu bus nustatyta, kad „Krupnikas“ pagamintas iš naminės degtinės, gresia sankcija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 str. Pagarbiai, tarnyba.“ Tokią gavome „špargalkę“. Visų pirma, net nepasirašytą. Kas gali paneigti, kad atsakymą gavome iš tarnybos valytojos, o ne iš oficialias pareigas einančio pareigūno – didžiai gerbiamojo pono Č.Balsio?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, kad VTAKT, kurią rengiamasi panaikinti, funkcijas perduodant kitoms institucijoms, dabar mėgina parodyti, pavaizduoti bei imituoti principingą darbą. „Negaliu pateisinti tokių pastangų, stengiantis pavaizduoti principus ten, kur jų nereikia. Tai tik primygtinai patvirtina, kad tarnyba gerokai peržengia savo kompetencijos ribas“, – sakė KRK pirmininkas.

Tarpžinybinėje darbo grupėje darbuojasi KRK narys Jonas Stanevičius. Tiesa, jis naujokas, tapęs grupės nariu tik praėjusių metų pabaigoje, kai svarstymai dėl naminės degtinės, kaip kulinarijos paveldo produkto, išsaugojimo jau buvo baigti, o tyrimai atlikti. Susipažinęs su dabartine situacija, parlamentaras sakė, kad toks priimtas sprendimas nėra galutinis žodis.

Teisingumą vykdo teismas. Tad ir pažeidimas nustatomas remiantis įstatymu, – įsitikinęs jis. Jo manymu, tarpžinybinė grupė gali priimti rekomendacinius sprendimus, remdamiesi analize, tyrimais, narių kompetencija, išsakant poziciją.

„Mano nuomone, niekaip kitaip nebuvo įmanoma atlikti namudinės degtinės, kurios gamyba uždrausta, tyrimo. Stambieji alkoholio gamintojai nesusitaiko su mintimi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, bus galima nusipirkti gėrimų, pagamintų ūkininkų ūkyje, laikantis autentiškų tradicijų. Stambūs alkoholio gamintojai dreba dėl atsirandančių konkurentų ir suranda būdų stabdyti natūralų procesą – tradicinių gėrimų gamybą kaime,“ – sakė J.Stanevičius.

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė VTAKT nutarimą bausti Kulinarijos paveldo fondo direktorę pavadino akibrokštu.

„Mane sujaudino ne bausmė ar jos dydis, o tai, kad tokiais veiksmais mėginama užgniaužti verslo iniciatyvas, kliudyti pažangos siekius kaime. Nebe pirmą kartą įsitikinu, kas iš tiesų kėsinasi, o gal ir valdo Lietuvą. Tai keli banginiai – alkoholio ir narkotikų verslas, naftos ir energetikos monopolistai ir dar farmacininkai, diriguojantys vaistų verslui.

Nesuprantama, kam ir kokį pavojų ar grėsmę sukėlė tie keli šimtai gramų naminės degtinės pavyzdžių, paimtų tyrimo tikslams? Aiškiai kyšo monopolijų klanų ausys. Tai jie manipuliuoja įstatymais, jų blokavimu, prisidengdami šventų parlamentarų aureole. Tai, kad net „Saulėlydis“ nesugeba sutvarkyti visokio plauko tarnybų siautėjimo, irgi rodo, kam tarnauja pinigų kapšai,“ – sakė asociacijos prezidentė.

Beje, pasak pašnekovės, ir čia latviai mus aplenkė, leidę gaminti tradicinius namudinius gėrimus kaime.

Teisinius šios aptariamos problemos aspektus paprašėme pakomentuoti žinomą teisininką Kęstutį Stungį.

„Pirmiausia pastebėsiu, kad Alkoholio kontrolės įstatymas panaudotas ne pagal paskirtį. Nebuvo jokio teisės reguliuojamo pažeidimo, nes Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė vykdė kolektyviai, žemės ūkio ministro įsakymu sudarytos darbo grupės pavedimą. Ji atliko priimtą sprendimą – paimti pavyzdžius ir pristatyti juos tyrimui, kuris nustatys, kokia produkto kokybė, ar ji atitinka visus kriterijus, yra saugi bei nežalinga sveikatai.

Visus savarankiškos kolegialios grupės darbo kriterijus atitiko jos priimtas sprendimas, įpareigojęs B.Imbrasienę veikti. Prisiminkime, Seime svarstomas naminės degtinės, kaip kulinarijos paveldo produkto, gamybos legalizavimo klausimas.

Tam ir reikalingas tyrimas bei ekspertų išvada. Fondas juk neįsigijo naminės pavyzdžių naudoti, parduoti, platinti ir t. t. Tebuvo paimtas pavyzdys ir perduotas ekspertizei. Ar toks veiksmas gali būti vertinamas kaip nusikaltimas – įstatymo pažeidimas?

Tokia bauda bei įstatymo pritempimas taikant jį ne pagal paskirtį – ne kas daugiau negu monopolininkų dangstymas ir noras jiems įtikti. Dar daugiau, taip varžoma iniciatyva aktyviai dalyvauti įstatymo priėmimo procese,“ – komentavo advokatas K. Stungys.