"Mūsų įsitikinimu, šio priimto įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas šiuo klausimu jau yra priėmęs nutarimą ir konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, ir net laikinas socialinio draudimo pensijų mažinimas privalo būti kompensuojamas, o sprendimas priimamas įstatymu", - tvirtina Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Socialdemokratų partijos frakcija yra įsitikinusi, kad šio įstatymo nuostatos pažeidžia ne tik teisėtų lūkesčių principą ir proporcingumo principą, bet ir dar labiau skurdina socialiai labiausiai pažeidžiamus žmones, didina socialinę atskirtį ir socialinę įtampą. "Drastiškai mažinamos "Sodros" išlaidos nepadės pasiekti norimo rezultato, tam būtina didinti jos pajamas. Be to, šiame įstatyme numatytos priemonės neturės teigiamos įtakos ekonomikos augimui, užimtumui, vartojimo augimui", - mano Seimo socialdemokratai.
Jie prašo grąžinti Seimui iš naujo svarstyti priimtą Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą.
Šis įstatymas įsigalios ateinančių metų sausio 1 d. ir galios iki 2011-ųjų gruodžio 31 d.
Nepavykus priimti valstybės biudžeto gresia ekonominis ir politinis chaosas, kuomet nebebus įmanoma išmokėti atlyginimų ir pensijų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Valstybė yra prieš sudėtingą laikotarpį. Jeigu dabar visos politinės jėgos negebės susitarti ir biudžetas nebus priimtas, Lietuva grims į didžiulį ir gilų ekonominį nuosmukį, kuomet negalėsime nei atlyginimų, nei pensijų mokėti. Turime pasirinkimą - arba turime truputį mažiau, bet turime, arba neturime išvis nieko", - sakė D.Grybauskaitė ketvirtadienį po apsilankymo Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Pasak prezidentės, visi politikai turi prisiimti atsakomybę už tai, kad Lietuva 2010 metais galėtų lipti iš duobės, o ne į ją dar giliau pulti.
Tokią situaciją, kai per vieną posėdį politikai už biudžetą balsuoja, kitą - jau ne, valstybės vadovė vadina partijų žaidimais.
Pensininkai ir opozicija žada prašyti prezidentės vetuoti socialinių išmokų mažinimo įstatymą. D.Grybauskaitė sakė dar įstatymo nemačiusi ir kol kas negalinti atsakyti, kaip elgsis.
"Aš norėčiau pirmiausia matyti įstatymą, kokie pakeitimai padaryti, ar buvo atsižvelgta į mano visus reikalavimus, ir tik tada spręsiu, kai įsigilinsiu į įstatymą", - sakė šalies vadovė.
Nuo ateinančių metų pradžios mažės
pensijos ir bedarbių pašalpos, nuo liepos - motinystės išmokos, o
valstybės remiamoms šeimoms nebebus mokami „vaiko pinigai“.
Po nepavykusio balsavimo antradienį, trečiadienį Seimas vis dėlto
pritarė atitinkamam laikinajam Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo
įstatymui.
Už tai numatantį Socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą trečiadienį
balsavo 66 Seimo nariai, prieš - 60, o susilaikė vienas
parlamentaras.
Tačiau po šio balsavimo Seimo salėje
kilo triukšmas. Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pareiškė,
kad jo frakcijos kolega, neseniai į Seimą išrinktas „Tvarkos ir
teisingumo“ partijos narys Remigijus Žemaitaitis negalėjo
balsuoti.
Seimo pirmininkė I.Degutienė liepė į
protokolą įrašyti jo balsą, tačiau opozicijos tai netenkino. Jie
pagrasino palikti salę, jeigu I.Degutienė nelieps perbalsuoti dėl
visų socialinių išmokų mažinimo. „Jūs privalote užtikrinti,
kad visi galėtų balsuoti. Jeigu jūs užimate tokią poziciją,
kuri Seime sukels destrukciją ir neleisite balsuoti iš naujo, tai
prašom, užimkite tokią poziciją, ir mes paliksime salę“, -
priekaištingai kalbėjo V.Mazuronis.
Po tokių pareiškimų neatlaikė ir
balsavimo technika. Informacinių technologijų specialistai apie 10
minučių gaivino sistemą, ir I.Degutienė sutiko perbalsuoti. Tačiau
sprendimas liko nepakeistas – 66 balsavo „už“, 63 - „prieš“,
o vienas susilaikė.
Šis įstatymas įsigalios ateinančių
metų sausio 1 d. ir galios iki 2011-ųjų gruodžio 31 d. Opozicija
siūlė bent mėnesiui nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, kad
žmonės galėtų prisitaikyti, tačiau Seimas šį siūlymą
atmetė.
Laikinajame įstatyme atsižvelgiama į mažas
pensijas gaunančius žmones - 650 litų ir mažesnės pensijos nebus
mažinamos. Turimais duomenimis, asmenų, gaunančių mažesnes kaip
650 litų pensijas, yra beveik 136 tūkst. Tai sudaro apie 23 proc.
visų asmenų, gaunančių senatvės pensijas.
Didesnės
pensijos bus mažinamos proporcingai. Didžiausią numatomų mažinti
pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų išmokas gaunantys
žmonės. Tai yra 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Jų
pensijos mažės 2-5 proc., arba 14-37 litais. Tai pat nebus
liečiamas priedas už darbo stažą.
Mažinant išmokas
dirbantiems pensininkams - tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek
valstybines pensijas - taip pat bus taikomas solidarumo principas.
Pensijos mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo
uždarbio.
Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija
mažės nežymiai, o didesnį - daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų
pensija mažės 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų - 10-15 proc., 2100
litų - 50 proc., 4200 ir daugiau litų - 70 procentų.
Vyriausybė
apsisprendė, kad, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti
kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo
pensijos, kurias planuojama laikinai sumažinti.
Svarbiausias
tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį,
kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto
išlaidomis. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos
kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, kad ekonominis
sunkmetis jau įveiktas.
Seimo priimtas įstatymas taip pat
numato, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius
mokama visa, o likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį
- ne daugiau kaip 650 litų.
Laikinajame socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyme numatyta, kad motinystės
(tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo
liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio
bus mokama, kol vaikui sueis vieneri, ir 75 proc. - iki sueis dveji
metai.
Minėtas mažinimas nebus taikomas pašalpoms,
mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai
sudarytų apie 670 litų. Šis mažinimas bus taikomas iki birželio
30 d. paskirtoms pašalpoms.
Bus keičiama ir maksimali
ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos
pašalpų, o nuo liepos 1 d. - ir motinystės, tėvystės, motinystės
(tėvystės) pašalpų riba. Tuomet didžiausia galima minėta
pašalpa sieks ne 7450, o 4680 litų (jei bus patvirtintos ir
mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba bus taikoma jau 10
proc. sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai
skiriamoms socialinio draudimo išmokoms.
Socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme tai pat numatyta
pertvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad ji nedubliuotų motinystės
(tėvystės) pašalpų ir labiau atsižvelgtų į šeimos pajamas bei
vaikų amžių.
97,5 lito dydžio išmoka bus mokama vaikams
iki 2 metų, jei jų tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos
arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės
šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei
minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų bus mokama 52
litų dydžio išmoka.
Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus
vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei
525 litai, gauna paramą - nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką
mokinio reikmenims įsigyti - laikinai, sunkmečio laikotarpiu,
vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos nebus skiriamos.
Jei
šeima augina ir (ar) globoja tris ir daugiau vaikų ir vidutinės
šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės
kaip 525 litai, vaikui nuo 7 metų iki 18 metų bus mokami „vaiko
pinigai“. Išmoka bus skiriama iki kiekvienam vaikui sukaks 18
metų, jei pilnamečiai šios šeimos vaikai mokysis, bet ne ilgiau
kaip iki 24 metų.
Dirbančių neįgaliųjų pensijos ir
transporto lengvatos nebus mažinamos. Seimas nusprendė pritarti
siūlymui palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensacijas
(32,5 lito) bei kompensacijas (iki 4160 litų) lengviesiems
automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra iš dalies kompensuojamos
transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį
pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Parlamentas pritarė
Seimo pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui, kad asmenims,
kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis (gaunantiems
75-100 proc. netekto darbingumo arba I grupės invalidumo
pensiją), pensijos nebūtų mažinamos.
Pakeitus
draudžiamąsias pajamas, pensijos mažės gyventojams, kuriems
nustatytas nuo 30 iki 55 proc. darbingumo lygis, t.y.
gaunantiems 70-45 proc. netekto darbingumo arba turintiems II ir
III grupių invalidumą.
Netekto darbingumo pensijos bus
mažinamos diferencijuotai - mažesnių išmokų gavėjams - mažiau,
didesnių - daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo
(invalidumo) pensija mažės 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7
lito.
Taip pat bus mažinamos valstybinės pensijos ir rentos
kaip papildomos pajamos. Minėtai išmokų grupei priklauso ir
socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai yra antrosios ar
trečiosios pensijos.
Visos šios papildomos išmokos bus
mažinamos proporcingai: didesnės - didesniu procentu, mažesnės -
mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos 5 proc.,
o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 proc. Socialinio draudimo
našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažės 3,5 lito,
didesnės mažės šiek tiek daugiau.
Jei vienas žmogus gauna
kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet
taikomas mažinimo procentas.
Šis būdas pasirinktas todėl,
kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 litų,
kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos -
3456 litų.
Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje
gauna apie 110 tūkst. asmenų.
Darbo partijos teigimu, prieš pensijų mažinimą žadėję balsuoti „Vienos Lietuvos" frakcijos nariai ir socialliberalų atstovas Seime „išdūrė" savo rinkėjus ir visus pagyvenusius Lietuvos žmones, nes dėl jų nedalyvavimo balsavime dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, Seime minimalia balsų persvara buvo pritarta pensijų ir socialinių išmokų mažinimui. Opozicijai neužteko vos trijų balsų, kad įstatymui nebūtų pritarta.
„Balsavimo dėl socialinių išmokų mažinimo metu Seimo salėje buvo daug „Vienos Lietuvos" frakcijos narių, pavyzdžiui: Rokas Žilinskas, Aleksandras Sacharukas ir Zita Užlytė, tačiau jie nesiregistravo ir balsavime nedalyvavo, todėl iš 11 frakcijos narių balsavo tik 6. Labai nustebino ir mišriai Seimo frakcijai priklausančio socialliberalų atstoto Valerijaus Simuliko elgesys - Seimo posėdžių salėje jis pasirodė tik po lemiamo balsavimo. Jeigu šie žmonės balsuotų prieš įstatymą arba bent susilaikytų, pensijos ir socialinės išmokos dabar nebūtų sumažintos", - sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Darbiečiai įsitikinę, kad už savo neatsakingą elgesį pensininkus apgavę parlamentarai turi prisiimti atsakomybę prieš visus Lietuvos žmones. „Mums nesuprantama, kodėl visur trimituojantys apie savo paramą pensininkams „Vienos Lietuvos" frakcijos nariai atsakingu momentu taip veidmainiškai pasielgė, tačiau socialliberalų atstovo elgesys yra tiesiog pribloškiantis. Naujoji sąjunga buvo aktyvi visų pensininkų mitingų organizatorė, pats V.Simulikas dalyvavo vakarykščiame mitinge prie Seimo, o lemiamu momentu tiesiog išnyko iš Seimo salės. Tai rodo, kad vienintelis šios partijos tikslas buvo savireklama, o realiai pensininkų teisės jiems nerūpi", - mano V.Gapšys.
Darbo partijos frakcijos nariai kreipsis į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitė, prašydami vetuoti šį diskriminacinį ir galimai antikonstitucinį įstatymą.