Kiekvienas supranta, kad skolinimasis jokių problemų neišsprendžia, o tik nukelia finansinius biudžeto įsipareigojimus į ateitį.
Šitoks problemų nukėlimas sukelia ir naujų problemų - brangus skolinimasis reikalauja papildomų biudžeto išteklių. Galiausiai, skolą grąžinti teks tiems patiems mokesčių mokėtojams, tad verta sužinoti, kiek jau dabar mums kainuoja valstybės skola, kokiu mastu ji auga ir ar nėra būdų uždėti apynasrį jos augimui.
Valstybės skolas valdo Finansų ministerija. Ji siekia užtikrinti Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valdymą valstybės vardu. Kainuoja ir palūkanų mokėjimas šalies kreditoriams, ir skolinimosi poreikio prognozavimas, ir skolinių įsipareigojimų valstybei administravimas, ir skolos rizikos valdymas.
Šįmet kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaitant kūdikius ir senelius, skolos valdymas kainuoja po 301 litų. Ateinančiais metais mokėsime jau po 477 litų, t.y. beveik 60 proc. daugiau. Iš viso šiai programai 2010 m. numatyta skirti 1,6 mlrd. litų. Jeigu neturėtume jokios valstybės skolos ir šios programos nereikėtų, ateinančių metų deficitas galėtų būti trečdaliu mažesnis.
Gąsdina ir valstybės skolos augimo mastas. Jeigu per 2004-2008 m. centrinės valdžios skola, kuri neapima regioninės valdžios ir savivaldybių, išaugo daugiau nei trečdaliu arba 38,5 proc., tai vien nuo praėjusių metų iki šių metų lapkričio skola išaugo trimis ketvirtadaliais - 75 proc.
Šių metų spalio 31 d. centrinės valdžios skola sudarė 26,3 mlrd. litų. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas spalio pabaigoje buvo skolingas po bemaž 8 tūkst. litų. Beje, vos mėnesiu anksčiau - rugsėjo pabaigoje - kiekvieno iš mūsų skola sudarė mažiau nei 7 tūkst. litų, tad skolos augimo tempas yra stulbinantis.
Padėtis ateityje negerės. Finansų ministerijos teigimu, kitų metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40 proc. prognozuojamo BVP. Jei ji ir toliau augs tokiu tempu, labai greitai viršysime Mastrichto kriterijų, kuris yra 60 proc. nuo BVP. Tuomet euro įvedimą teks nukelti dar toliau, o skolų našta sunkiai užguls mokesčių mokėtojus.
Kodėl skolinimasis neišsprendžia jokių problemų? Visų pirma, niekas neturi aiškaus plano, iš kokių lėšų šios skolos bus grąžinamos. Turint galvoje mūsų šalies patirtį, kai biudžeto pajamos augdavo po 20 proc. ar daugiau, o subalansuoto biudžeto nebūdavo sugebama patvirtinti, kyla rimtų abejonių dėl galimybių grąžinti skolą sunkiais laikais. Politikams teks arba mažinti išlaidas, arba spręsti, ką daryti su mokesčiais: juos mažinti, tikintis surinkti daugiau - pagal Lafero kreivės suponuojamą dėsnį, arba, kaip visada, mokesčius didinti ir žiūrėti, kas iš to išeis.
Taigi, valstybės skola tiesiogiai susijusi su mokesčių našta ir su ekonomikos augimu. Skolos grąžinimas didinant mokesčius slopintų žmonių ekonominę galią, neleistų jai atsiskleisti ir dėl to ekonomika merdėtų.
Mažiau prasiskolinusios valstybės gali mažinti mokesčius ir taip didinti savo konkurencingumą. Pavyzdžiui, jeigu ateinančiais metais nereikėtų skirti lėšų skolos valdymui, jau kitąmet galėtume panaikinti pelno mokestį, ir dar liktų apie 700 mln. litų.
Ar įmanoma pažaboti blogus politikų sprendimus didinti skolas? Įtakingas britų leidinys „The Economist" su augančiomis šalies skolomis susiduriančioms valstybėms yra pasiūlęs įstatymu numatyti skolos limitą - tai suvaldytų besaikį išlaidavimą ateities kartų sąskaita. Toks įstatymų ribojimas Lietuvoje lyg ir egzistavo, tačiau tik tol, kol nevaržė. Prireikus, jis lengva ranka buvo pakeistas - lyg įstatymas būtų eilinė buhalterinės apyskaitos knyga.
Šįmet tai įvyko du kartus, o rezultatas yra išties pribloškiantis: deficitas buvo padidintas nuo 1,5 mlrd. iki 4,8 mlrd. litų, o Vyriausybės grynojo skolinimosi poreikis - nuo 1,7 mlrd. iki 9,6 mlrd. litų. Tačiau kur kas labiau pribloškia tai, kad grynojo skolinimosi limitas ateinantiems metams didinamas dar nepatvirtinus 2010 m. biudžeto - antrajame Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte limitas išaugo nuo 8,1 iki 9 mlrd. litų. Tokia tad ta stabilumo kaina.
***
K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.