Gripas: ar savanoriškai ir toliau liksime mulkinama paliegėlių tauta?

„Pandeminis gripas“ kaip papūgos visi kartoja. Ne kartą tenka nusistebėti: ilgiausias straipsnis ir nė karto nepaminėtas tikrasis jo pavadinimas A(H1N1)v – tik viešųjų ryšių žodeliai - „pandeminis“, „kiaulių“, „siaučiantis“, „kertantis“.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo gripo praėjusiais metais Lietuvoje mirė 6 žmonės, 2007 – 8, 2004 – 7, 2001 –1, 2000 – 18, 1999 – 10. Tarkime, kad šiais metais nuo gripo sukeltų komplikacijų mirs daugiau nei 18 (kaip 2000 m.) žmonių. Tačiau tai lašas vandenyne prieš skaičius, kiek nuo alkoholio, tabako, persivalgymo ir kitų priklausomybių miršta žmonių. Be to, kasmet Lietuvoje nusižudo per 1000 gyventojų. Suprantama, kiekviena gyvybė yra labai svarbi ir kiekviena reikia labai rūpintis. Tačiau būkime objektyvūs, vertinkime realią padėtį, lyginkime skaičius.

Šis A(H1N1)v virusas yra žmogaus, paukščių ir kiaulių gripo virusų mutantas. Reikia pabrėžti, kad tai ne kiaulių gripas, o jo potipis. Nepraėjus nė pusei metų, farmacijos kompanijos pradėjo gaminti šio viruso vakciną ir gripas anksčiau laiko buvo pavadintas „pandeminiu“, nors blogiausiais vertinimais jis pasiekia tik epideminį lygį. Prie šio burbulo tiesiogiai prisidėjo Tarptautinės sveikatos apsaugos organizacijos viešųjų ryšių veikla. Įtakingiausi jos ekspertai finansuojami arba dirba pasaulinėse farmacijos kompanijose, lobstančiose iš preparatų prieš epidemiją prekybos, pastebi užsienio leidiniai. Manoma, kad pasinaudojant krize, buvo sukelta dirbtinė panika, kad būtų galima susišluoti milijardinį pelną. Kita vertus, krizė objektyviai didina sergamumą, nes išvarginti stresų žmonės tampa mažiau atsparūs ligoms.

Dėl straipsnio apimties ir dėl galimų manipuliacijų, kad neva aš neigiąs mediciną ar neužjaučiąs ligonių, pradžioje turiu keliomis trumpomis tezėmis pabrėžti savaime aiškius dalykus:

1. Medicina padarė ir daro stebuklus. Skiepai ir vaistai taip pat išgelbėjo daugybę žmonių gyvybių, kai kurioms užkrečiamoms ligoms visiškai užkirto kelią plisti.

2. Turime solidarizuotis su sergančiaisiais ir padėti žmonėms pasveikti. Medicina turi būti profesionali, visiems prieinama, paslaugos suteikiamos greitai, naudojantis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, technologijomis.

3. Esu kraujo donoras, kelis kartus per metus duodu kraujo, kad pagelbėčiau ligoniams. Tad iš anksto atmetu bet kokius galimus burbėjimus, kad atseit aš norįs ligonius palikti likimo valiai.

Vytautas Stonkus - 42 metus gydytojo darbo praktikos turintis gydytojas, medicinos mokslų daktaras šiandieninį farmacininkų, medikų, valstybių rezginį be jokios baimės įvardija nedviprasmiškai: „Tai mafija“. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu vyraujanti panika dėl gripo yra vienas iš labiausiai pasisekusių farmacininkų verslo planų, nes visame pasaulyje iš vaistinių šluojami vaistai, valstybės perka milijonus vienetų vakcinų, kitų medikamentų.

Tačiau kiti farmacininkų verslo planai taip pat sėkmingi. „Onkologinėms ligoms skirtiems vaistams viena farmacijos kompanija tyrimams per metus išleidžia apie 17 milijardų dolerių, o žmonės paaukoja 200 milijardų, tačiau per 20 metų pagyti nuo vėžio vis dar neįmanoma. Jums bet kuris chirurgas pasakys, kad po skrandžio vėžio operacijos, paskyrus chemoterapiją po 2—3 mėnesių žmogus miršta, o be chemijos gal gyventų 2 - 3 metus, bet čia yra biznis“, — sako viešai šias problemas keliantis medicinos mokslų daktaras V.Stonkus.

Buvusi Gydytojų sąjungos viceprezidentė gyd. Eugenija Guogienė suvokė, kad sveikatos sistemoje yra klaiki netvarka arba tos sistemos visiškai nėra, tėra tik geresnės. prastesnės medicininės paslaugos, atkreipė dėmesį į sveikatingumo sistemą. Tačiau greitai iš šio posto buvo pašalinta.

Gydytojas V.Stonkus apie farmacininkų ir medikų korumpuotą bendradarbiavimą šnekėti pradėjo, kai tiesiogiai nebedirbo šio darbo. „Juk yra licencijavimo tvarka ir visi tyli ir su šiais kriminalais taikstosi“, — sako jis. Dabar parašęs knygą gydytojas kaupia, analizuoja ir skleidžia informaciją šia tema. Tačiau ar tai labai daug ką sudomino? Tikrai mažiau nei galima gripo pandemija. (V.Stonkaus pokalbis tikiu.lt puslapyje „Marijos radijo“ archyve, laidoje „Uoliai sveik“).

Dabar kalbama apie sveikatos sistemos reformą, tačiau reikėtų aiškiai patikslinti: kalba kol kas gali eiti tik apie medicininių paslaugų reformą. Tokių reformų, kaip perstumdymas lovų iš vienos palatos į kitą (ar iš vienos ligoninės į kitą) jau buvo bandoma daryti ne viena. Tai sukėlė nepasitenkinimą tiek medikų, tiek ligonių tarpe. Tačiau reikia kalbėti ne apie sveikatos sistemos reformą, o apie jos sukūrimą. Sveikatos sistemos iš vis nėra, yra tik medicininių paslaugų nevykusi sistema su baisaus masto korupcija, eilėmis. Ją ir bandoma reformuoti. Sėkmės. Tik kažin ar reforma įvyks: medikai tikrų pasikeitimų nenori, ligota visuomenė taip pat laukia tik pigių, stebuklingų gydymo paslaugų, farmacininkai — kuo daugiau ligotų žmonių. Užburtas ratas. Per 20 metų esminių permainų mintis kėlė ne vienas, tačiau jos buvo uždusintos ir padėtis Lietuvos sveikatos rodikliuose nepagerėjo, o labai net pablogėjo.

Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius reformų klausimus iškelia ir Seime pristatydamas metinį pranešimą. Bandoma įvesti tvarką, kad draudimui savo sveikatą žalojantys mokėtų daugiau, o tausojantys — mažiau. Bet pranešimai ir baigiasi tik liūdnos statistikos pateikimu, o atlikti konkrečius veiksmus atsakingiems nėra jėgų ir noro.

Tačiau gal yra kokie dvasiniai, intelektualiniai rezervai, kurie padėtų išsilaisvinti iš tų savižudiškų mąstymo ir gyvenimo būdo klišių, naikinančių nepalyginamai labiau nei A(H1N1)v gripo virusas? Apie 8 tūkst. jau mirė pasaulyje nuo naujojo tipo gripo.

Tačiau palyginkime: pasaulyje per metus vien nuo savižudybių miršta daugiau kaip 1 milijonas. Vienai įvykdytai savižudybei tenka 10 „neįvykdytų savižudybių“. Savižudybė – viena dažniausių jaunimo mirties priežasčių Lietuvoje. 2007 m. iš gyvenimo pasitraukė 40 jaunų žmonių, kurių amžius 15–19 metų. Lietuvoje kasmet nusižudo per 1 000 žmonių. Kasmet ES šalyse nuo besaikio alkoholio vartojimo sukeltų ligų miršta apie 200 tūkst. žmonių. Pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų per metus miršta net 3 mln. žmonių. Kiek žmonės ir valstybės skyrė dėmesio, išteklių „skiepams“, šios problemos prevencijai?!

Paskutinėje (gruodžio mėn. 6 d.) LT laidoje „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ buvo kalbama apie gyvenimo būdo daromą įtaką sergamumui ir gyvenimo trukmei. Pateikiamas konkretus Suomijos pavyzdys, kaip buvusi viena ligočiausių tautų Europoje, bet, priėmus „Tautos sveikatos gelbėjimo programą“, tapo viena sveikiausių.

Dėl gyvenimo būdo suomiai XXa. viduryje buvo panašioje padėtyje pagal sveikatos rodiklius kaip ir Lietuva. Tačiau ėmęsi įgyvendinti radikalią šalies sveikatinimo programą jau po kelių dešimtmečių tapo šalimi, kurioje mažiausiai Europoje mirštama nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Rezultatai net pranoko lūkesčius: mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 85 proc. A.Čekuolis iškėlė klausimą: yra konkretūs duomenys, šios programos įgyvendinimo eiga, skaičiai – kodėl negali kitos šalys pasinaudoti šiais pasiekimais ir sukurti savo sveikatos programą? Kodėl Lietuva negali jos įgyvendinti?

Lietuva turi ir tokių pavyzdžių, kuriais gali pasidžiaugti ir kitų šalių akivaizdoje. Kad ir sveikuolio Prano Skersio pavyzdys. 2004 m. šimtojo šio kantraus žmogaus jubiliejaus proga Lietuvos kūno kultūros akademijos Žmogaus motorikos laboratorijoje buvo ištirta šio sveiką gyvenseną propagavusio šimtamečio P.Skersio fizinė sveikatos būklė. „Jo jėga truputį mažesnė nei nesportuojančio vidutinio 18 metų jaunuolio. Tad P.Skersis — gana stiprus šimtametis „vaikinas”, — sakė tada įvertinęs jo būklę laboratorijos vedėjas, biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Streckis. Reikia nepamiršti to, kad tai sakoma apie žmogų, kuris buvo, anot jo paties, „ nuo vaikystės ligų maišas“, į pensiją išėjo turėdamas II neįgalumo grupę. Tačiau kaip save išpuoselėjo. Net kyla klausimas, tai ką gali kiekvienas žmogus?

Skaičiai, duomenys, programos, pavyzdžiai yra, tik reikia imtis konkrečių veiksmų. Galiausiai vis vien reikia priminti Pasaulio sveikatos organizacijos visiems žinomą tiesą, kad nuo medicinos priklauso iki 10 proc. sveikatos, o daugiausia nuo žmogaus gyvenimo būdo.