Jaunojo Lazdijų rajono ūkininko sėkmės paslaptis – ekologiška jautiena (nuotraukos)

Vilma Danauskienė
Ekologiškai išaugintą itin aukštos kokybės jautieną gurmanai pirkėjai iš Lazdijų rajono ūkininko Mindaugo Tradišausko namų graibstyte išgraibsto dar skerdimo dieną. Saltoniškių kaime ūkininkaujantis 35 metų viengungis neslepia, kad prieš porą metų kilusi mintis imtis mėsinės galvijininkystės pasiteisino.
M.Tradišauskas mėsine galvijininkyste nenusivylė.
Daugiau nuotraukų (1)
Tuomet ilgą laiką tik ekologinių grūdų auginimu užsiėmęs vyras įsigijo pirmąsias aberdynų – angusų veislės telyčias ir jas sukergė su limuzinų veislės jaučiu.
„Kad neprašoviau pro šalį, ypač aiškiai pajutau šiemet, kai pradėjau skersti pirmuosius jaučius. Tiems, kas baiminasi, kad sunkmečiu gyventojai nežiūri į palyginti brangiai kainuojančią mėsą, galiu drąsiai atsakyti – tie, kam rūpi savo sveikata ir piniginė, labai gerai žino, ką perka ir ko nori. Šiais laikais gyventojai pasiskaičiavę, jog geriau sumokėti kiek brangiau už tikrą, ekologišką, be jokių priedų išaugintą mėsą, nei pirkti abejotinos kilmės produktus prekybos centruose“, - sako ūkininkas.
2002 metais pradėjęs ūkininkauti ir įsigijęs sodybą bei žemės Saltoniškėse šiandien dirba daugiau kaip 70 hektarų ūkį. Didesnę dalį sudaro javų laukai – vyras augina ekologinius grūdus. Nuo kelių telyčių prasidėjusi mėsinių mišrūnų galvijų banda šiandien jau siekia dvi dešimtis galvijų. Kelios karvės netrukus atsives veršelius, keletas mažųjų jau straksi pagal visus ūkininkavimo reikalavimus įrengtuose aptvaruose. Padidinti bandą bent iki šimto vienetų – toks dabar yra jaunojo ūkininko siekis.
M.Tradišauskas skersti užaugintus jaučius pradėjo tik šiemet rudenį. Ir, sako, iš pradžių išsigando, kai dar prie skerdyklos pamatė važiuojančius tuos, kurie norėjo įsigyti ūkininko produkcijos. „Kad vyksiu į skerdyklą ir vėliau turėsiu jautienos pardavimui, pasakiau vos keletui pažįstamų. Mėsos pirkti atvyko pilnas kiemas – verslininkų, žinomų šalies medikų, politikų, pramogų pasaulio atstovų - kas turi gerą skonį ir suvokia apie ekologiškai išaugintos jautienos kokybę“- išdavė ūkininkas.
Kilogramą savo ūkyje išaugintos jautienos vyras parduoda už 20 litų. Galvijai auginami aptvare palaidi, šeriami žole, šienu. Paklaustas, ar ne racionaliau ir pigiau būtų šerti silosu, ūkininkas tikina, kad tuomet mėsa turės specifinį – rūgštelėjusį - skonį. Jokių kombinuotais pašarais, maisto priedais vyras ne tik galvijų nešeria, bet ir iš principo tikina neperkantis.
„Mėsa turi būti natūrali. Tam, kuris supranta apie jos kokybę, bet ko neparduosi“, - sako Mindaugas. O kitų, kurie mielai perka ir krakmolo „prifarširuotas“ subproduktines dešras, ūkininkas tikina neperauklėsiąs. „Jei jiems gerai, kaip yra – jų laisva valia rinktis. Nesistengiu įtikinėti ir įrodinėti, jog mano išauginta mėsa yra pati geriausia. Tie, kas ragavo, tą ir taip žino“, - šypteli M.Tradišauskas.
Artėjant kiekvienam savaitgaliui, o ypač dabar, kai artinasi didžiosios metų šventės, Mindaugo mobilusis telefonas netyla. „Kad tik valiočiau tiek paskersti, kokia yra paklausa“, - sako ūkininkas.
Suaugę ir skerdimui tinkami dvimečiai galvijai sveria iki vienos tonos. Iš tokio augintinio pardavimui būna apie 500-550 kilogramų aukščiausios rūšies jautienos. Bendra skerdienos išeiga siekia iki 70 procentų. M.Tradišauskas sako, kad norintieji gali paskaičiuoti, kiek ūkininkas praranda, jei užaugintą galviją atiduoda supirkėjams, o ne pats imasi pardavimo savo išaugintos produkcijos. Šiuo metu jautienos supirkimo kaina siekia 3,10-3,5 lito.
Aberdynų – angusų veislės telyčias, prieš pradėdamas veisti mėsinius mišrūnus, M.Tradišauskas pasirinko neatsitiktinai. Diplomuotas miškininkas smalsus ir itin domisi ne tik žemės ūkio politika, bet ir inovacijomis šioje srityje.
„Šios veislės galvijai nereiklūs klimato sąlygoms, maistui, karvės lengvai veršiuojasi, jaučių gera skerdienos išeiga, šios veislės galvijų mėsa pripažintai laikoma skaniausia, kryžminant su limuzinų veislės galvijais, gaunama maksimaliai intensyvi veislė“, - teigia Saltoniškių kaimo ūkininkas M.Tradišauskas.
Vyras noriai dalyvauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų skyriaus rengiamuose seminaruose, vyksta pasisemti patirties pas savo kolegas Lietuvoje ir užsienyje, ne kartą pasinaudojo Europos Sąjungos parama ūkiui modernizuoti.
„Jei sakyčiau, kad dabartinė žemės ūkio politika mane tenkina, būčiau nesąžiningas. Ne, nėra šiais laikais ūkininkui gerai - nelengva ūkininkauti, ir pelnas nėra toks, kokio tikimasi, ir biurokratijos ūkyje apstu. Tačiau dažniausiai verkšlena tie, kurie nenori arba nemoka dirbti. Darbas – sunkus, fizinis, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro – ir tik darbas gali sukurti tą aukso gyslą, kuri turtins tavojo ūkio aruodus. Mėsinė galvijininkystė – viena iš tokių mano atrastų aukso gyslų“, - neslepia sėkmę pažabojęs ūkininkas Mindaugas Tradišauskas iš Lazdijų rajono.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.