Po praėjusių Seimo rinkimų viešosios nuomonės apklausose nuolat pirmavusi, o pastaraisiais mėnesiais žemyn smunkanti valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai lapkritį iš minėtos ketveriukės būtų surinkusi mažiausiai rinkėjų balsų - 8 proc. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumenko 1 procentiniu punktu, o nuo rugsėjo mėnesio ketinančių už ją balsuoti sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Tuo tarpu gerokai konservatorius ir krikdemus lenkiantys opoziciniai socialdemokratai gerina savo pozicijas. Jei lapkričio pabaigoje būtų vykę Seimo rinkimai, už Lietuvos socialdemok
ratų partiją būtų balsavę 17 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas padidėjo 3 procentiniais punktais.
Taip pat opozicinės Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas" lapkritį šiek tiek prarado rinkėjų simpatijų, tačiau ir gautas apklausos rezultatas garantuotų sėkmingą patekimą į parlamentą.
Už apklausos antroje vietoje dabar esančią Darbo partiją lapkritį būtų balsavę 14 proc. rinkėjų - 2 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį. Į trečiąją vietą pakilusi partija „Tvarka ir teisingumas" sulauktų 9 proc. potencialių rinkėjų palaikymo - tik dešimtosiomis dalimis mažiau nei spalį.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 23-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kitoms partijoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Už Naująją sąjungą (socialliberalus) balsuotų 4 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumenko 2 procentiniais punktais ir ji smuktelėjo žemiau patekimui į Seimą reikalingų 5 proc.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, kaip ir prieš mėnesį, būtų parėmę apie 4 proc. apklaustųjų.
Liberalų ir centro sąjungai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai savo balsus skirtų po 2 proc. respondentų. Šių partijų palaikymas išliko nepakitęs.
Už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Pilietinės demokratijos partiją, Žemaičių partiją, partiją „Frontas“, Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, Tautos prisikėlimo partiją bei Lietuvos rusų sąjungą lapkričio mėnesį būtų balsavę apie 1-2 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Trečdalis - 34 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kurią partiją palaikytų per Seimo rinkimus arba jie dabar yra nusiteikę nedalyvauti parlamento rinkimuose.
Tauta nepasitiki valdančiąja koalicija
Mažėjantis valdančiųjų partijų populiarumas liudija apie labai aiškų visuomenės signalą - tauta jais nepasitiki, įsitikinę politologai.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Dumbliauskas sako, kad nereikėtų stebėtis smukusiais Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų reitingais. Jo teigimu, valdančioji partija negali sulaukti didelio populiarumo, tuo labiau kai priimami nepopuliarūs sprendimai.
"Man jos, kaip partijos, nuoširdžiai gaila, kadangi ji pakliūva į valdžią būtent per krizę. Tai jau antras kartas. Tada, aišku, krizė (Rusijos krizė. - ELTA) prasidėjo prieš jų valdymo pabaigą. Dabar Tėvynės sąjunga vėl tokioje situacijoje. (...) Konservatoriams šiuo metu tikrai ne pačios lengviausios dienos. Partijai papuolė toks laikotarpis, kai turi gesinti gaisrą. Ji atėjo pilna planų, gerų idėjų, bet nėra laiko jas įgyvendinti", - sakė V. Dumbliauskas.
Komentuodamas opozicinių partijų reitingus, politologas teigė, kad jos užsiima demagogija. Socialdemokratai, "tvarkiečiai" esą kritikuoja metodiškai. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė opozicijos lyderį Valentiną Mazuronį, kuris šneka aiškiai ir logiškai, pabrėžia, kad valdžios veiksmai skurdina tautą, tempia ją į bedugnę. Panašios kalbos stiprina pasitikėjimą opozicijoje esančiaisiais. Tuo tarpu prie "darbiečių" populiarumo prisidėjo valdančiųjų siūlymas jungtis prie koalicijos, partijos vedlio Viktoro Uspaskicho žavesys.
Politologas negailėjo komplimentų opozicijos puikiai panaudojamiems viešiesiems ryšiams, ko, deja, pasigendama iš konservatorių. Anot politologo, konservatoriams derėtų gerinti viešuosius ryšius. Kita vertus, partija neturi tai galinčių daryti asmenų, vadovybėje yra protingų žmonių, bet jie neturi tokio sugebėjimo.
"Pirmiausia patarčiau gerinti viešuosius ryšius, aiškinti žmonėms, surasti savo partijos gretose žmonių, turinčių charizmą, mokančių laisvai šnekėti su žmonėmis. Jiems reikia tokių kaip Uspaskichas. Galbūt tą galėtų daryti Irena Degutienė. Be aiškinimo kyla pyktis, o svarbiausia didėja žmonių nepasitenkinimas. Konservatoriams reikia gerinti kalbėjimą su tauta ir piliečiais", - konstatavo V. Dumbliauskas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Algis Krupavičius teigia, kad konservatorių kritimas esant dabartinei ekonominei bei socialinei situacijai natūralus, ypač kai parlamente priimami svarbiausi mokestiniai įstatymai, kuriais kerpamos socialinės išmokos.
"Tai neabejotinai mažino svarbiausios valdančiosios koalicijos partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, populiarumą", - kalbėjo A. Krupavičius.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad trys svarbiausios opozicinės partijos šiuo metu surenka 40 proc. rinkėjų balsų, kai valdančiųjų populiarumas siekia vos 15 proc.
"Tai išties gana ženkli parama. Socialinės įtampos, socialinės ekonominės problemos, kurias išgyvena visuomenė, didėjantis skurdas, nedarbas, gerokai išaugęs socialinis nesaugumas neabejotinai verčia rinkėjus suktis į svarbiausių opozicinių partijų pusę. Jeigu šiandien vyktų rinkimai, Seimo dauguma būtų visiškai kitokia, būtent tos trys minėtos partijos ją ir suformuotų. Visuomenės signalas yra labai aiškus - ji nepasitiki valdančiosios koalicijos partijomis", - sakė jis.
Pašnekovo teigimu, konservatorių ir visos valdančiosios koalicijos pagrindinė problema - dabartinės politikos turinys."Kai Ministras Pirmininkas iškilmingai pareiškia, kad Europa didina mokesčius ir Lietuva yra didinamų mokesčių avangarde, tai visi viešieji ryšiai eina šuniui ant uodegos. Kyla klausimas, kiek dabartinė politika atspindi esamą situaciją, kiek ji padeda mažinti krizę arba priešingai - ją tik didina", - apibendrino politologas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" lapkričio 23-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tik keturios šalies politinės partijos būtų galėjusios pretenduoti į Seimą, jeigu parlamento rinkimai būtų vykę lapkričio mėnesį. Seimo mandatų dalybose tuomet rinkėjų valia būtų dalyvavę socialdemokratai, "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai lapkritį būtų surinkę mažiausiai rinkėjų balsų - 8 proc. Už Lietuvos socialdemokratų partiją būtų balsavę 17 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Už apklausos antroje vietoje dabar esančią Darbo partiją lapkritį būtų balsavę 14 proc. rinkėjų. Į trečiąją vietą pakilusi partija Tvarka ir teisingumas sulauktų 9 proc. potencialių rinkėjų palaikymo.