Direktoriaus teigimu, įsigaliojus šiam sprendimui, Lietuvos kiaulių eksportas į Rusiją visiškai sustos, o išaugusi lietuviškos mėsos pasiūla vidaus rinkoje bei dėl to smarkiai krisianti kiaulių supirkimo kaina iš šio verslo privers pasitraukti smulkesnius ūkininkus.
Valstybinės pozicijos trūkumas
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, komentuodamas tokį Rusijos sprendimą „Lietuvos ryto televizijai“, pareiškė, kad didelės problemos nemato: „Gali būti, kad tik sumažės kiaulių augintojų pelnai“.
Lietuvos kiaulių augintojai žemės ūkio ministro yra prašę ginti Lietuvos kiaulių augintojų interesus Briuselyje, tačiau žemės ūkio ministras vengė susitikimo su šio verslo šakos atstovais. Tad lieka neaišku, ar kitą savaitę dalyvausiantis Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje K.Starkevičius iškels šį Lietuvos ūkiui svarbų klausimą, ar tik pasyviai stebės, tarsi ši problema būtų aktuali kažkokiai tolimai valstybei.
Kita vertus, tokia ministro pozicija ir pasisakymai, rodos, nebeturėtų nieko stebinti. Užtenka prisiminti Lietuvos reakciją į vežėjų konfliktus su Rusija. Tuomet valstybiniu lygmeniu išdėstyta pozicija turėjo labai panašią prielaidą – tai verslininkų reikalas, tad valstybei čia nėra ko kištis. Šios pozicijos kulminacija tapo prezidentės Dalios Grybauskaitės kaltinimai vežėjams, kad dėl susidariusios padėties kalti jie patys.
Muitai - siekis didinti mėsos kainą
Anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus A.Baravyko, šio Rusijos muitų sprendimo priežastys yra sietinos su bendros Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos įkūrimu. Tačiau, kaip pabrėžia asociacijos direktorius, šio sprendimo iniciatorė yra Rusija.
„Vietiniai Rusijos kiaulių augintojai yra gavę nemažai kreditų fermų statyboms. Suprantama, kad visą tai turi kažkaip atsipirkti, o tai įmanoma tik gaunant didesnes pajamas iš parduodamos kiaulienos. Todėl buvo nuspręsta didinti jos kainą. Tačiau kaip tai padaryti, jei mėsos importuotojai yra konkurencingi ir neleidžia kainai kilti. Tad buvo įvestas šis muitas, kuris į Rusiją importuojamą kiaulieną padaro nekonkurencingą, ilgainiui stoja importas, o vietiniai augintojai, tapę bene vieninteliais rinkos šeimininkais, gali didinti kiaulienos kainą“, - teigia A.Baravykas.
Į Rusiją kiaulių nebevešime?
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus teigimu, jei ši muitų sistema išliks, galima prognozuoti visišką lietuviškų kiaulių eksporto į Rusiją pabaigą: „Jei į Rusiją per 2008 m. buvo eksportuota apie 450 tūkst. kiaulių, tai šiemet planuojama eksportuoti apie 400 tūkstančių. Tad kitais metais greičiausiai toks kiekis į Rusiją nebeišvažiuos. Ką tai reiškia Lietuvos kiaulininkystės verslo šakai? Visų pirma, tai, kad mūsų šalies vidaus rinkoje atsiras didelė kiaulių pasiūla, jas reikės kažkur realizuoti. Taigi drastiškai kris kiaulių supirkimo kaina. Tai reiškia, kad tie ūkininkai, kurie nesugebės išauginti kiaulių mažesnėmis sąnaudomis, turės pasitraukti iš šio verslo, jį parduoti. Dar vienaa labai svarbus aspektas – nukentės Lietuvos BVP. Mat į Rusiją išvežamų kiaulių apimtys sudarė iki 150 mln. lt per metus“.
Neseniai kai kurie mėsos perdirbėjai pareiškė, kad Lietuvoje užauginamų kiaulių mėsos kokybė jų netenkina, todėl jie yra linkę importuoti kiaulieną iš Lenkijos ir Vokietijos
„Bet mūsų eksportas į Rusiją per pastaruosius dvejus metus labai augo. Iš šios valstybės nuolat gaudavome signalus, kad mūsų įvežamų kiaulių mėsa yra viena kokybiškiausių. Tai yra įrodymas, kad mūsų šalyje pramoniniu būdu išauginamų kiaulių mėsa yra kokybiška. O tos kalbos, kad šis Rusijos sprendimas padės mūsų mėsos perdirbimo sektoriui, kuris neturi ką skersti ir eksportuoti, yra nelogiškos. Juk kiaulienos skerdenos importui į tą pačią Rusiją taikomas net 75 proc. muito tarifas. Todėl manau, kad tokie perdirbėjų teiginiai dėl nepakankamos kiaulienos kokybės yra tiesiog laužti iš piršto, tuo siekiant pridengti pagrindinį kiaulienos importo iš Lenkijos ir Vokietijos motyvą – ten esančią mažą įsigyjamos produkcijos kainą“, - mano A.Baravykas.
Reikia kitokio požiūrio į augintojus
A.Baravyko teigimu, šiandien Lietuva vidaus vartojimui kiaulių išsiaugina pakankamai, bet valstybė iš šios šakos produkcijos eksporto galėtų gauti nemažai papildomų pajamų. Tačiau Lietuvoje į kiaulininkystės verslą vis dar nežiūrima kaip į perspektyvią žemės ūkio šaką, o visuomenėje šio verslo atžvilgiu skleidžiama tikrovės neatitinkanti ir priešiška informacija.
„Padaryti vieną ūkio šaką baubu – kvaila. Kitose valstybėse iš to gyvenama ir tai laikoma normalia verslo praktika. Keistai skamba tie pareiškimai, esą čia reikia viską uždaryti dėl pavojaus aplinkosaugai. Tai, negi tas kiaules išpjausim, fermas sunaikinsim ir po to kiekvienas pats sau bandysim išsiauginti po kiaulę? Šiame versle dirba normalūs, savo socialinę atsakomybę suvokiantys ir sveiku protu besivadovaujantys žmonės“, - tvirtina A.Baravykas.