Ar reikia Romai blogų naujienų? Ar reikalingi reportažai apie netektis, nesėkmes, negeroves? Ar reikia pasakojimų apie nukarpytas pensijas, įpykusių senų žmonių mitingus, neteisybę, nelygybę? Apie piktadarius ir niekšus, nedorus politikus ir nusikaltėlius?
Romos popiežius sako, kad Romą užtvindė blogos naujienos. Jų per daug. Užteršta atmosfera - labai bloga naujiena. Bet dar blogesnė naujiena - užteršta dvasia. Ir žmonės, kurie tampa kūnais be sielos, beveidžiais daiktais, kuriuos galima suvartoti.
Tradicinė Benedikto XVI malda Romoje, Ispanijos aikštėje, Nekalto prasidėjimo mergelės Marijos šventės proga, buvo skirta „urbi“ - Romai. Tačiau jos klausęs Romos meras Gianni Alemanno sakė nemanąs, kad pontifikas kalbėjo tik miestui. Pontifikas kalbėjo ir „orbi“ - pasauliui.
Josephas Ratzingeris nuo pat savo išrinkimo į Šventąjį Sostą laikosi tradicijos, kuriai buvo ištikimas ir jo pirmtakas Karolis Wojtyla.
Kaip ir kasmet Nekaltojo prasidėjimo šventės proga (Italijoje tai oficiali nedarbo diena) tūkstančiai Romos gyventojų rinkosi Ispanijos aikštėje prie marmurinės kolonos su Marijos bronzine statula viršūnėje, klausosi iš Vatikano atvykusio popiežiaus maldos ir palaiminimo, puošia gėlėmis koloną.
Šįmet popiežius Romai kalbėjo apie žiniasklaidą, kuri intoksikuoja: „Juk laikraščiai, radijas, televizija kasdien pasakoja, kartoja, garsina blogį, pratina mus prie pačių baisiausių dalykų, padaro mus nejautriais, tam tikra prasme intoksikuoja, nes juk diena dienon nepašalinami negatyvūs dalykai kaupiasi. Širdys tampa įdiržusios, o mintys - vis tamsesnės. Dėl to miestui reikia Marijos, kuri savo buvimu mums kalbėtų apie Dievą, mums primintų malonės pergalę prieš nuodėmę ir skatintų neprarasti vilties netgi pačiomis sunkiausiomis akimirkomis“.
Ir toliau: „Mieste gyvena ar bando išgyventi nematomi žmonės, kurie kartais patenka į pirmuosius laikraščių puslapius ar televizorių ekranus, jie išnaudojami iki galo tol, kol naujiena traukia dėmesį. Tai perversiškas mechanizmas, kuriam, deja, nepajėgiama atsispirti. Miestas iš pradžių paslepia žmogų, o paskui jį viešai eksponuoja. Be gailesčio arba su nenuoširdžiu gailesčiu“.
Ir dar: „Visuomenės informacijos priemonės mus nuolat pratina prie žiūrovo vaidmens, tarsi blogis liestų ne mus, o kitus, o mums tam tikri dalykai niekada negalėtų atsitikti. Tuo tarpu mes visi esame „aktoriai“, blogai ar gerai, bet mūsų elgesys daro įtaką kitiems“.
Popiežiaus kalba Ispanijos aikštėje, prie paminklo, pastatyto 1854 metais, minint Marijos Nekaltojo prasidėjimo dogmos paskelbimą nustebino ir pribloškė Romą.
Labiausiai, žinoma, Romos ir visos Italijos žiniasklaidą. Daugelis apžvalgininkų popiežiaus kalbą pavadino rūsčia ir tiesiogine pasaulietinės žiniasklaidos kritika. Vieniems ji pasirodė įžvalgi ir teisinga. Kitiems - idealistiškai dogmatiška. Tretiems - atvirai neteisinga.
Romos dienraštis „Il Messaggero“ vakar pirmajame puslapyje komentavo Benedikto XVI „urbi et orbi“ žiniasklaidos adresu. „Faktai, netgi patys skaudžiausi ir nemaloniausi turi būti papasakoti“, - tvirtino svarbiausias Italijos sostinės dienraštis. Tačiau be sensacijų dopingo ir be mėgavimosi šlykštybėmis“.
„Il Messaggero“ nuomone, „intoksikuoja ne ta informacija, kuri negali ar nesugeba pasakoti apie blogį, o ta, kuri bando su blogiu žaisti ir flirtuoti.
Būtent „Il Messaggero” žino, kas yra grynas sensacijų dopingas. Neseniai Italijos sostinės laikraščiai nuodugniai aprašinėjo Lacijaus regiono gubernatoriaus Piero Marazzo nuopuolį: aukštą valdininką šantažavo karabinieriai, kuriems pavyko nufilmuoti intymius gubernatoriaus ir transvestito santykius.
Ar „Il Messaggero“ turėjo nutylėti ir nepasakoti apie šią pasibjaurėtiną Lacijaus regiono vadovo nuopuolio istoriją? Dienraštis į šį klausimą neatsako.
Tame pačiame „Il Messaggero“ pateikta ir atvira J.Ratzingerio blogio nutylėjimo pozicijos kritika.
Su Benediktu XVI nesutinka Italijos televizijos veteranas Maurizio Costanzo. Rekordiškai ilgai – net 27 metus - ekranuose išsilaikiusios populiarios, bet nuosaikios pokalbių laidos „Maurizio Costanzo Show“ vedėjas neigia, kad žiniasklaida ką nors intoksikuoja.
„Apgailestauju, kad popiežius ištarė šią frazę. Žiniasklaida intoksikuoja tuos, kurie to patys nori. Gyventi po stiklo gaubtu neįmanoma“ - svarsto M.Costanzo ir pateikia istorinį argumentą. - Jeigu Aušvico ar Dachau tragedijų laikais būtų buvęs internetas, kažin ar būtų įvykęs masinis žydų tautos naikinimas“.
Italijos Nacionalinės spaudos federacijos sekretorius Franco Siddi tuo pat metu ir pritaria popiežiaus kritikai, ir nuo jos atsiriboja: „Problema, kurią iškėlė pontifikas - tai etikos turinio dalykas. Bet jis liečia ne tiek patį blogio pasakojimą, kiek iškreiptą blogio vaizdavimą“.
Romos „La Repubblica“ nesutinka su popiežiumi. Dienraštis cituoja italų semiologą Paolo Fabbrį, kuris sako, kad „medijos tapo kančios vieta, kurioje skaitytojas ar žiūrovas gali patirti ir gėrio, ir blogio poveikį. Žiniasklaida - tai laisva erdvė, ji nepavaldi ortodoksiškumui, o pontifikui būdingas konkretus dogmatizmas“.
Dienraštis „La Repubblica“ pastaruoju metu labai daug kalba apie Italijos politinį blogį - premjero Silvio Berlusconi ketinimus suręsti naują konstitucinį imunitetą, nusipurtyti senų bylų ir nuosprendžių.
Be to, S.Berlusconi nuolat kalba apie vis gerėjantį žmonių gyvenimą Italijoje, ragina nepasiduoti „komunistų pesimizmui“. Šitai ironiškai pastebi ir Italijos komunistų dienraštis „Il Manifesto“: „Popiežius nori tikinčiųjų optimizmo ir tikėjimo - panašiai kaip ir mūsiškis S.Berlusconi“.
Įdomiausia, kad komunistams šįsyk pritarė ir pakankamai piktas dešiniųjų laikraštis „Libero“: „Ne žiniasklaidos kaltė, kad realybė nėra žavi“. Tuo metu nacionalinio televizijos transliuotojo RAI pirmosios programos vadovas Augusto Minzolini pritarė popiežiui: „Žiniasklaidos tendencija į perdėtą pesimizmą - visiškai akivaizdi“. Įtakingas verslo dienraštis „Il Sole 24 Ore“ taip pat buvo Benedikto XVI pusėje: „Popiežius teisus. Negalima ignoruoti pozityvių gyvenimo faktų“.
Simptomiška, kad Italijos premjero šeimai priklausantis dienraštis „Il Giornale“ šįsyk nepastebėjo Benedikto XVI kritikos žiniasklaidai, užtat daug vietos skyrė aršiam konfliktui Milane: Italijos nepriklausomybininkų partija „Lega Nord“ ten piktai užsipuolė Milano arkivyskupą Dionigi Tettamanzį. „Lega Nord“ išplūdo Bažnyčios hierarchą ir išvadino jį Milano imamu. Už tai, kad šis nepritaria rasistinei ksenofobijai. Apie šį politinį blogį pirmuosiuose puslapiuose rašo ir Italijos vyskupų konferencijos dienraštis „Avvenire“.
Nė vienas Italijos dienraštis neprieštaravo popiežiaus minčiai, kad turėtų būti gerbiamas asmens sakralumas. Artėjant šv.Kalėdoms Benediktas XVI Romoje siūlė ne žodžiais, o darbais taikyti evangelinę meilės taisyklę. Jos esmę nusako apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar daugiau bus malonės“.