Dabartinė tvarka neužtikrina, kad savivaldybės už parduotus
valstybinės žemės sklypus gautas lėšas naudotų pagal nustatytus
prioritetus, - konstatavo valstybiniai auditoriai, įvertinę, kaip
Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Vilniaus ir Ukmergės rajonų
savivaldybės naudojo už parduotus valstybinės žemės sklypus gautus
daugiau kaip 103 mln. Lt. Tai sudaro 50 proc. visų lėšų, kurias
šalies savivaldybės 2006-2008 m. gavo už parduotą valstybinę žemę.
Šiomis lėšomis visų pirma privalo būti rengiami sklypų
detalieji planai ir schemos, o nesant tokiam poreikiui - plėtojama
inžinerinė infrastruktūra.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, auditas aiškiai
parodė, kad žemės reforma stringa ir todėl, kad savivaldybės lėšas
už parduotus valstybinės žemės sklypus naudoja ne pagal nustatytus
prioritetus.
„Lėšų už parduotą valstybinę žemę naudojimo ir kontrolės
sistema yra ydinga. Jei šias lėšas savivaldybės naudotų pagal
Vyriausybės nustatytus prioritetus, paspartėtų žemės grąžinimas
gyventojams, valstybės turto privatizavimo tempai. Vyriausybei
pasiūlėme aiškiau reglamentuoti, kaip šios lėšos turėtų būti
apskaitomos, kokiems tikslams naudojamos, kaip kontroliuojamas jų
naudojimas“, - teigia R.Budbergytė.
Audito metu nustatyta, kad lėšas už parduotą valstybinę žemę
savivaldybės apskaito kartu su kitomis savivaldybių lėšomis, todėl
neįmanoma patikrinti, ar šios lėšos naudojamos pagal Vyriausybės
nustatytą konkrečią jų paskirtį. Auditorių manymu, Vyriausybė
galėtų įpareigoti savivaldybes vesti atskirą šių lėšų apskaitą.
Šiuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nenumatytas.
Išanalizavus Ukmergės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių
pateiktus duomenis konstatuota, kad 2006-2008 m. šios savivaldybės
didžiąją dalį lėšų už parduotus valstybinės žemės sklypus panaudojo
inžinerinei infrastruktūrai plėtoti, nors ne visi reikiami sklypų
detalieji planai buvo parengti.
Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nepateikė tikslios
informacijos, kaip buvo panaudotos už valstybinę žemę gautos lėšos,
todėl auditoriai negalėjo nustatyti, kokią lėšų dalį jos skyrė
žemės sklypams formuoti. Vilniaus miesto savivaldybėje pagal gautus
prašymus nesuformuoti 5142 (daugiau kaip 76 proc.) sklypai,
Vilniaus rajone - devyni (100 proc.), Ukmergėje - šeši (5,5 proc.),
Šiaulių mieste - keturi (0,5 proc.) sklypai.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad ne visos už parduotus
valstybinės žemės sklypus gautos lėšos buvo panaudotos teisės
aktuose numatytiems prioritetiniams tikslams. Pavyzdžiui, Šiaulių
miesto savivaldybė 5,4 mln. Lt panaudojo miesto gatvių apšvietimo
išlaidoms apmokėti, Ukmergės rajono savivaldybė beveik 30 tūkst. Lt
skyrė magistralinio kelio ruožo prieigų apželdinimo darbams,
Vilniaus rajono savivaldybė - 20 tūkst. Lt iš valymo įrenginių dumblui
išvežti. Vilniaus miesto savivaldybė nenurodė, kokiems darbams
panaudojo lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės sklypus.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad, Vyriausybei skirstant lėšas už
parduotus valstybinės žemės sklypus, neatsižvelgiama, kuri šalies
savivaldybė ir kiek yra gavusi prašymų parengti sklypų detaliuosius
planus. Auditorių manymu, mažiausiai lėšų už parduotus valstybinės
žemės sklypus gavusioms Birštono, Varėnos ir Lazdijų rajonų
savivaldybėms gali pritrūkti lėšų patenkinti visus gautus prašymus.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo įgyvendinti
konkrečias priemones, kurios užtikrintų, kad už parduotus
valstybinės žemės sklypus savivaldybių gaunamos lėšos būtų
paskirstomos racionaliai, tinkamai naudojamos, užtikrinama jų
naudojimo kontrolė.