Tačiau, jo teigimu, panašu, kad geriausiai apie tai informuota
prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Prezidentė paskelbė tą žinią ir paskelbė be tariamosios
nuosakos. Taip suprantu, kad prezidentė geriausiai informuota, ir
nėra pagrindo netikėti“, - po liudijimo Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komitetui (NSGK) žurnalistams sakė A.Januška.
Jis pats tvirtino jokių žinių apie galimą slaptą kalėjimą
terorizmu įtariamiems asmenims neturėjęs. A.Januška tvirtino tai
pasakęs ir NSGK.
Paklaustas, ar jam kas nors buvo žinoma apie tuomečio
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus ir
prezidento Rolando Pakso pokalbį ta tema, A.Januška atsakė
neigiamai.
„Užsienio reikalų ministerija tikrai negalėjo ir neturėjo
žinoti apie dalykus, kas vyksta tarp Saugumo vadovo ir prezidento
R.Pakso“, - teigė jis.
Įtakingu Lietuvos politikos veikėju laikytas A.Januška sakė
šiuo metu nieko neveikiantis ir būnantis Lietuvoje. Jis gauna
signataro rentą.
Penktadienį į NSGK narių klausimus atsakęs pašalintasis
prezidentas R.Paksas pareiškė, kad 2003 metų pavasarį ar vasarą
M.Laurinkus jo teiravosi, ar būtų galima į Lietuvą neoficialiai
įvežti ir čia laikyti JAV terorizmu kaltinamus asmenis.
R.Paksas tvirtino su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu
viskas esą ir baigėsi.
M.Laurinkus BNS patvirtino, kad toks pokalbis buvo.
Penktadienį NSGK taip pat liudijo buvęs Antrojo operatyvinių
tarnybų departamento vadovas Gintaras Bagdonas. Po apklausos su
žurnalistais jis atsisakė bendrauti. „Juk žinote, kur dirbu“, -
sakė dabar ES karinio štabo viršininko pavaduotojo žvalgybai
pareigas einantis G.Bagdonas.
Į šias pareigas jis paskirtas 2007 metų pavasarį.
Penktadienį į komitetą dar iškviestas Lietuvos ambasadorius
NATO Linas Linkevičius. Nuo 2000-ųjų spalio iki 2004-ųjų
gruodžio jis buvo krašto apsaugos ministru.
L.Linkevičius žurnalistams tvirtino nei apie galimą kalėjimą,
nei apie kalinius neturįs jokių duomenų.
„Po rugsėjo įvykių pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono
sutarties penktas straipsnis (kolektyvinė gynyba - BNS), tai buvo
parama Amerikai, nes Amerika kreipėsi, ir šalys padėjo“, - sakė
eksministras.
Anot jo, kalbėta apie institucijų bendradarbiavimą,
supaprastintą skrydžių leidimų išdavimą ir kt.
„Lietuva viena iš daugelio šalių, kuri šį įsipareigojimą
prisiėmė“, - sakė jis.
Paklaustas, ar galėjo JAV ir Lietuvos žvalgybos bendradarbiauti
tiesiogiai, L.Linkevičius teigė nemanąs, kad Lietuvoje kas nors
galėjo savo nuožiūra pažeidinėti įstatymus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka tyrimą,
kurio metu aiškinasi, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, kad
netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų
CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad
kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo
mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama,
buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami
asmenys.
Tuometis JAV prezidentas Georgas W.Bushas
2006 metų rugsėjį pripažino, kad „be teroristų, laikytų
Gvantaname, nedaug įtariamų teroristų lyderių ir agentų pagautų
per karą buvo laikomi ir apklausiami už JAV ribų pagal atskirą
programą, kurią vykdė CŽV“.
Tada G.W.Bushas sakė, kad šioje grupėje „buvo asmenų, kurie,
manoma, buvo svarbiausi Rugsėjo 11-osios išpuolių ir išpuolių
prieš „USS Cole“ (išpuolis prieš JAV minininką 2000 metais - BNS)
architektai, agentų, kurie dalyvavo bombarduojant mūsų ambasadas
Kenijoje ir Tanzanijoje; ir asmenų, kurie dalyvavo kituose
išpuoliuose, kurie atėmė nekaltų civilių gyvybes visame
pasaulyje“.
„Daug šios programos detalių,
įskaitant, kur šie sulaikytieji buvo laikomi ir jų įkalinimo
sąlygų, negalima atskleisti. Taip padarius mūsų priešams būtų
suteikta informacija, kurią jie galėtų panaudoti imdamiesi keršto
prie mūsų sąjungininkus ir padaryti žalą mūsų valstybei“, -
2006 metų rugsėjį sakė G.W.Bushas.
CŽV kalėjimo pėdsakais – į
Svečių
namus sostinės centre
Parlamentinį tyrimą
dėl
galėjusio Lietuvoje veikti slapto Centrinės žvalgybos
valdybos
(CŽV) kalėjimo atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos
komiteto (NSGK) nariai lankėsi buvusiuose
vyriausybiniuose Svečių
namuose Vilniaus centre.
Į
dabar Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausantį
pastatą
ketvirtadienio vakarą, pasibaigus Seimo plenariniam
posėdžiui,
buvo nuvykęs NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas
Anušauskas.
Apie šį savo vizitą parlamentaras nebuvo linkęs kalbėti.
Jis
neatskleidė, ar ten vyko, norėdamas apklausti
operatyvinius
darbuotojus, ar apžiūrėti patį statinį.
„Aš
nei savo tarnybinių raštų, nei darbo turinio šiuo atveju
irgi
nekomentuoju“, - pareiškė jis penktadienį, žurnalistų
paklaustas
apie apsilankymą Sierakausko gatvėje.
Nekilnojamojo turto
registro centro duomenimis, adresu Sierakausko
g. 25 valstybei
priklauso 82 arai žemės.
Visas sklypas aptvertas beveik
dviejų metrų aukščio tvora.
Jame stovi 1940 metais statyto
viešbučio pastatas, 1950 metais ten
dar pastatytas pagalbinis
pastatas, kiemo aikštelė.
Dviejų aukštų pastato bendras
plotas - apie 500 kvadratinių
metrų. Pagalbinio vieno aukšto
pastato - beveik 90 kvadratinių
metrų.
Nuo 1973-iųjų
iki 1997-ųjų minėtus statinius valdė
valstybinė Respublikos
svečių aptarnavimo firma „Draugystė“,
vėliau -
„Draugystės“ viešbutis, kuris 1996-ųjų pabaigoje
buvo
perregistruotas į bendrovę „Embex“. Minėtai įmonei
nuo 1996 metų
vadovauja buvusio premjero Algirdo Brazausko
sutuoktinė Kristina
Brazauskienė (buv. Butrimienė).
1997
metų kovo mėnesio Vyriausybės nutarimu minėtus svečių
namus
savo reikmėms perėmė valstybė. Juos valdė
Vyriausybės
kanceliarija.
1999 metų gegužę Vyriausybės
nutarimu pastatas perduotas
Užsienio reikalų ministerijai
valdyti ir naudoti patikėjimo teise.
2007 metų gruodžio 28
dieną svečių namai panaudos sutartimi
trejiems metams perduoti
Valstybės saugumo departamentui (VSD).