ES šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis, kaip Europos Sąjunga prisidės prie paramos besivystančioms šalims, padedant joms mažinti taršą, diegiant modernias technologijas, skatinant „žalias investicijas“. Pasak Lietuvos vadovės, ekonominių sunkumų kamuojamoms ES šalims nevertėtų skubėti kuo greičiau pradėti leisti pinigus šiems tikslams, kol visos ES šalys nepradės atsigauti.
Šių metų spalį Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutarė, kad ES valstybės narės įnašus skirs savanoriškai pagal galimybes, o nuo 2013 metų įnašai tarptautiniam klimato kaitos finansavimui bus skirstomi proporcingai pagal valstybių narių ekonomines galimybes juos mokėti. Lietuva yra išreiškusi norą, kad, be šių kriterijų, dar būtų taikomas solidarumo aspektas, tai reiškia, kad pasidalinant naštą būtų atsižvelgiama ir į šalies ekonominę situaciją - Bendroji vidaus produkto lygmenį.
ES yra sudaryta vadinamoji pirmininkaujančios šalies draugų grupė, kuri pasiūlys perskirstymo tarp ES valstybių mechanizmą, priklausomai nuo šalių narių BVP lygmens. Kitas šios grupės susitikimas numatomas sausio 20 dieną.
Europos Komisijos skaičiavimais, besivysčiusioms šalims finansuoti reikėtų kasmet iki 2020 metų skirti po 100 mlrd. eurų. Šį svorį pagal išmetamų teršalų lygį ir jų galimybę mokėti turėtų pasidalyti visos išsivysčiusios šalys. Iš 100 mlrd. eurų ES tektų finansuoti 10-30 proc. dalis. Ir tą ES indėlį turėtų pasidalyti valstybės narės. Tokiu atveju Lietuva pagalbai besivystančioms šalims, preliminariais skaičiavimais, turėtų skirti 9-35 mln. eurų per metus. Šis intervalas yra toks didelis, nes kol kas neaiškus ir pats ES indėlis. Dėl sumų dar bus deramasi.
Pasak valstybės vadovės, konkretūs Europos sprendimai priklausys ir nuo to, kokių nuostatų laikysis JAV, Kinija, Indija - didžiausios pramoninės teršėjos pasaulyje. Prezidentė tikisi, jog iki kitą savaitę įvyksiančio viršūnių susitikimo Kopenhagoje, šios šalys savo požiūrį atskleis.
Be ekologinių klausimų, EVT buvo aptarinėjama ir kita itin aktuali visai Europai tema, kaip kuo greičiau išbristi iš krizės. D.Grybauskaitė ES Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje pasisakė už kuo efektyvesnį, struktūrinėmis reformomis pagrįstą ir kiekvienos šalies interesus atitinkantį Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą laikotarpiui iki 2020 metų.
„Lietuvai ypač svarbu, jog pasiekėme politinį sutarimą, kad būtina didžiausią dėmesį skirti naujų darbo vietų kūrimui, ekonomikos stabiliam augimui, biurokratinių kliūčių mažinimui. Taip pat sutarėme, jog kitų metų vasarį bus sušauktas neformalus vadovų pasitarimas, kuriame ketinu ryžtingai ginti bendrus Lietuvos ir kitų Baltijos bei Šiaurės šalių interesus dėl energetinės nepriklausomybės ir elektros jungčių“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.