Iš viso ES valstybės narės nusprendė 2010 - 2012 metais skirti
po 2,4 milijardo eurų kasmet.
„Lietuva 2010 metais pažadėjo simbolinę sumą - vieną
milijoną eurų“, - penktadienio vakarą po Europos Vadovų Tarybos
posėdžio BNS sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio
politikos klausimais Darius Semaška.
Anot jo, dėl indėlio vėlesniai metais nėra galutinai
nuspręsta.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešime spaudai sakė, kad tai
yra „teisingas susitarimas“.
Prieš susitikimą prezidentė teigė, kad Lietuva skirti lėšų
anksčiau nei nuo 2013 metų nenorėtų.
„Skirti lėšų anksčiau nei nuo 2013 metų nenorėtume. Tai mums
labai brangu, nes yra sudėtinga ekonominė padėtis, tad neskubame
žadėti ir įsipareigoti“, - prieš susitikimą „Lietuvos rytui“
sakė prezidentė.
Europos Vadovų Tarybos išvadose sakoma, kad „skubiai teikiama
tarptautinė viešojo sektoriaus parama turėtų apimti specialią ir
atskirai teikiamą paramą prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos
švelninimui, įskaitant miškininkystę, bei gebėjimų stiprinimui,
ypač didelį dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir mažiausiai
išsivysčiusioms šalims“.
Daugiausiai 2010-2012 metais įsipareigojo skirti Didžioji
Britanija - 1,3 mlrd. eurų.
Estija per ateinančius trejus metus ketina skirti besivystančių
šalių kovai su klimato kaita ir išmetamųjų teršalų kiekio
mažinimui 3 mln. eurų, o Lenkija - 50-60 mln. eurų.
ES apie savo indėlį paskelbė siekdama paskatinti susitarimą
šiuo metu Kopenhagoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje
klimato kaitos klausimais.