Tuo metu šalies vadovo pareigas ėjęs R.Paksas penktadienį
žurnalistams teigė su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu
viskas esą ir baigėsi.
„Man sunku pasakyti, ar kalėjimas egzistavo, bet iš darbo
prezidento pareigose tuo metu žinau, kad noras įvežti į Lietuvą
terorizmu kaltinamus asmenis buvo. Iš aš manau, kad mano principinis
atsakymas, kad to nebus ir šitas anitprezidentinis perversmas -
tiesiogiai susiję dalykai“, - penktadienį sakė R.Paksas.
Buvęs VSD vadovas M.Laurinkus penktadienį sakė 2003
metais klausęs tuomečio prezidento R.Pakso, ar Lietuva
sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis, bet tvirtino,
kad apie jokį konkretų atvejį nebuvo kalbėta.
„Žinoma, kad toks pokalbis buvo, bet dėl galimybės ateityje,
tada, kada mes galbūt tapsime NATO nariais. Žinojau ir privalau
žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir kad tokia praktika vyksta. Beje, jos
nepaneigė ir Bushas, na žymiai vėliau. Bet iš tikrųjų praktika
vyko, ir aš paklausiau, kokia būtų prezidento pozicija", - BNS
penktadienį sakė M.Laurinkus, šiuo metu einantis ambasadoriaus
pareigas Gruzijoje.
„Prezidento atsakymas buvo neigiamas. Ir aš pasakiau - mes
laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte. Čia truputį viskas
mistifikuota yra“, - telefonu iš Tbilisio sakė M.Laurinkus, VSD
vadovavęs nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos.
Pašalintasis prezidentas R.Paksas penktadienį paliudijo dėl
galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo parlamentinį tyrimą
atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK),
kad 2003 metų pavasarį tuometis Valstybės saugumo departamento
(VSD) vadovas M.Laurinkus klausė, ar būtų galima į Lietuvą
neoficialiai įvežti ir čia laikyti JAV terorizmu kaltinamus
asmenis.
BNS paklaustas, ar su R.Paksu buvo kalbama apie konkretų atvejį,
M.Laurinkus atsakė: „Ne, apie ateities galimybę“.
„Tik abstrakčiai ir įmanoma kalbėti, kadangi Lietuvoje nieko
nebuvo“, - sakė M.Laurinkus.
Paklaustas, ar iš JAV partnerių nėra gavęs konkretaus
prašymo, buvęs VSD vadovas atsakė: „Ne, aš asmeniškai, ne. Nebuvo
tokio kreipimosi“.
Anot partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo R.Pakso,
M.Laurinkus tąkart minėtą klausimą esą pateikęs žodžiu
konfidencialiame pokalbyje.
Dabartinis europarlamentaras tvirtino negalįs atskleisti visų
pokalbio detalių. Anot jo, tuometis VSD vadovas argumentavo, kad
toks veiksmas būtų parama partneriams užsienyje.
„Į mane kreiptasi, kaip į valstybės vadovą, kad duočiau
sutikimą arba nesutikimą, kad į Lietuvą būtų įvežami asmenys,
kurie į Lietuvą patektų ne taip, kaip paprasti mirtingieji“, -
tikino R.Paksas.
Paklaustas, ar domėjosi, kaip situacija klostėsi toliau, jis
tvirtino manęs, kad viskas jo „principiniu „ne“ ir baigėsi.
„Manau, kai prezidentas pasako „ne“, tas veiksmas turi būti
įgyvendinimas. Ir jeigu nebūtų spaudoje pasirodę tie paskutiniai
įvykiai su galimais kalėjimais arba su Antaviliais, ne tik su
Antaviliais, aš tos istorijos net nebūčiau atsiminęs“, - sakė
R.Paksas.
Jis teigė su M.Laurinkumi kalbėjęs dviese, jokių dokumentų
tuo klausimu nebuvę.
Anksčiau R.Paksas žurnalistams yra sakęs nieko nežinąs apie
jokį galimą CŽV kalėjimą Lietuvoje. Dabar jis poziciją pakeitė,
nes esą įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti
baudžiamąją atsakomybę už melavimą laikinajai tyrimo komisijai.
R.Pakso bendražygiai ne kartą yra kaltinę buvusį VSD vadovą,
dabartinį ambasadorių Gruzijoje M.Laurinkų buvus vienu iš
organizatorių 2003-2004 metais rengtos apkaltos R.Paksui.
R.Pakso apkaltos procesas - tai pirmasis Europoje apkaltos
procesas, pasibaigęs prezidento R.Pakso pašalinimu iš užimamų
pareigų.
Skandalas prasidėjo 2003 metų spalio 30 dieną, kai
tuometis VSD vadovas M.Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai
pažymą, kurioje teigiama, kad prezidentas yra priklausomas nuo
tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam
saugumui.
M.Laurinkus jau yra liudijęs Seimo NSGK, atliekančiam
parlamentinį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo.
Spalį BNS jis yra sakęs, kad dėl įtarimų Lietuvoje veikus
CŽV kalėjimui prasidėjusios specialiųjų tarnybų objektų
paieškos gali padaryti milžinišką žalą.
Nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos VSD vadovavęs
M.Laurinkus tvirtino, kad tuo laikotarpiu „jokio kalėjimo nebuvo ir
negalėjo būti“.
„Manau, kad bus padaryta didžiulė žala - dabar bandys visur
surasti infrastruktūrinius specialių tarnybų objektus, kurie vis
dėlto yra valstybės paslaptis, ir padarys milžinišką žalą“, -
BNS spalį sakė M.Laurinkus.
Pareigūnas atsisakė ką nors pasakyti apie 20 kilometrų nuo
Vilniaus Antaviliuose esantį objektą, kurį žiniasklaida įvardijo
kaip galimą buvusią CŽV bazę.
„Specialių tarnybų vadovai turi įsipareigojimą, kaip ir visi
kiti, kurie yra turėję leidimus dirbti su slapta informacija, ir
tikrai nekomentuoja tokių dalykų. Tai nepriklauso, ar tai esamas, ar
buvęs vadovas“, - sakė M.Laurinkus.
Atsakymus į klausimus parlamentiniam
tyrimui dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo komitetui yra
pateikusi ir esama šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, ir kadenciją
baigę prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.
Taip pat komitetui jau liudijo ir dabartinis Valstybės saugumo
departamento vadovas Povilas Malakauskas.
Seimo NSGK vadovas Arvydas Anušauskas po VSD direktoriaus
apklausos pirmadienį pareiškė, kad būtent VSD vadovas
P.Malakauskas „turėjo ir turi“ daugiausia informacijos apie slaptą
CŽV kalėjimą Lietuvoje, jeigu toks buvo.
Anot A.Anušausko, bus apklausti visi 2002-2005 metais įvairias
pareigas ėję asmenys, kurie galėjo būti informuoti apie slapto
CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose,
kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur
esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje skelbta, kad
kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo
mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama,
buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami
asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas,
teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono
sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais,
„pastatas pastate“, - rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose
buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos įrengtos
tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos
pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar
Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami
įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar
CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos
teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai,
pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su
slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų
asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos
kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų
žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus
apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai
paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas,
bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti
„netiesioginių įtarimų“.
Tuometinis JAV prezidentas Georgas W.Bushas 2006 metų rugsėjį pripažino, kad „be teroristų, laikytų
Gvantaname, nedaug įtariamų teroristų lyderių ir agentų pagautų
per karą buvo laikomi ir apklausiami už JAV ribų pagal atskirą
programą, kurią vykdė CŽV".
Tada G.W.Bushas sakė, kad šioje grupėje „buvo asmenų, kurie,
manoma, buvo svarbiausi Rugsėjo 11-osios išpuolių ir išpuolių
prieš „USS Cole" (išpuolis prieš JAV minininką 2000 metais - BNS)
architektai, agentų, kurie dalyvavo bombarduojant mūsų ambasadas
Kenijoje ir Tanzanijoje; ir asmenų, kurie dalyvavo kituose
išpuoliuose, kurie atėmė nekaltų civilių gyvybes visame
pasaulyje".
„Daug šios programos detalių, įskaitant, kur šie sulaikytieji
buvo laikomi ir jų įkalinimo sąlygų, negalima atskleisti. Taip
padarius mūsų priešams būtų suteikta informacija, kurią jie
galėtų panaudoti imdamiesi keršto prie mūsų sąjungininkus ir
padaryti žalą mūsų valstybei", - 2006 metų rugsėjį sakė
G.W.Bushas.