22 mln. Lt. Tokio dydžio ES parama jau pasiekė savo ūkius modernizuojančius ūkininkus, žemės ūkio veikla užsiimančius juridinius asmenis ar kooperatines bendroves.
Dar daug gyvulininkystės ūkių Lietuvoje nėra pakankamai modernūs ir negali laikytis visoje Europos Sąjungoje (ES) taikomų aplinkos apsaugos reikalavimų.
Tačiau pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ jie gali gauti paramą ir už ją pasistatyti sandarias mėšlides, įsigyti kitos aplinką saugančios modernios mėšlo ir srutų tvarkymo technikos.
Netoli Neries upės Dainavos kiaulių veislynas (Skrebinų k., Kulvos sen., Jonavos r.) pastatytas sovietmečiu. Dėl vadovo Jono Juodžio bei kitų darbuotojų pasiaukojimo jis išsilaikė iki šių dienų. Dabar apylinkėje tai vienintelė bendrovė, kurioje žmonės turi darbą.
Sovietmečiu statytos fermos nebuvo modernios - jose nebuvo ne tik geros ventiliacijos, bet ir sandarios srutų kaupyklos. Srutas iš fermos į laukus tekdavo vežti kone kasdien. Nemalonūs kvapai erzino Skrebinų kaimą.
Dabar Dainavos kiaulių veislynas pasistatė modernias mėšlides. Nors jos - vos kilometras nuo Neries, nėra pavojaus, kad gali būti užteršta upė ar gruntas ir jo vandenys.
Naujoji mėšlidė yra sandari, iš jos į dirvožemį srutos nepatenka. Modernus 4 tūkstančių kubinių metrų talpos srutų rezervuaras pastatytas už ES paramos lėšas.
Išsilaikė nuo sovietmečio
„Tai vienintelė bendrovė mūsų apylinkėse“, - skubėjo pasakoti Skrebinų kaime sutikta moteris, kai paklausėme jos kelio į Dainavos kiaulių veislyną.
Pasak jos, kiaulidės išsilaikė tik dėl bendrovės vadovo J.Juodžio, ir dabar kaimo žmonės turi darbo. „Visada laiku jiems sumokami atlyginimai. Ir neblogi atlyginimai. Jeigu šėrikas gauna daugiau nei tūkstantį litų, ko norėti“, - kalbėjo šneki moteris.
Ji sakė ir pati norėjusi įsidarbinti kiaulidėse, tačiau negalėjo pakelti jose esančio kvapo.
Sutvarkė fermų aplinką
Pirma, į ką privažiavę fermas atkreipėme dėmesį, buvo veja. „Kiek vargome, kol ją pasėjome. Toje vietoje buvo senas sodas. Ko tik jame nebuvo - gelžgalių, visokių atliekų“, - pasakojo direktorius J.Juodis.
Aplinkai tvarkyti daug pinigų nereikėjo - tik darbštumo, kurio fermos šeimininkai nestokoja, tad vasarą čia ne tik žaliuoja veja, bet ir žydi gėlės.
Fermos nebuvo modernios
Tačiau vos išlipus iš automobilio mus pasitiko ne itin malonūs fermos kvapai. Sovietmečiu statytos fermos nebuvo modernios. Kiaulės čia buvo laikomos mėšlinuose garduose, blogai ventiliuojamose patalpose.
Modernizuoti senoms fermoms reikėjo ne vieno milijono. Tuo tarpu buvo metų, kai pašarai kainavo brangiau negu parduodamos kiaulės.
„Ne vienas klausdavo: kam jas auginate, jei neapsimoka“, - prisiminė direktorius.
Tai ką - krokodilus auginti, atsakydavęs J.Juodis.
Augina landrasus
Bendrovė tebeaugina 3,5 tūkstančio landrasų veislės kiaulių. Tai nėra daug ir, kaip sakė direktorius, ateityje tokių smulkių fermų galbūt ir neliks.
Tačiau jis nesėdėjo sudėjęs rankų ir nelaukė, kad jo fermas nupirktų kokie danai, kurie Lietuvoje kiaules augina, tačiau mėsos jai netiekia - išveža į Rusiją arba Japoniją.
Dainavos kiaulių veislyno šeimininkai stengėsi rekonstruoti ir modernizuoti senus tvartus.
Rekonstravo dalį fermų
Tvartams rekonstruoti Dainavos kiaulių veislynas naudojo ne tik savo uždirbtas, bet ir ES paramos lėšas.
„Esame pasinaudoję buvusia SAPARD parama, paskui gavome apie 200 tūkst. litų paramą pagal 2004-2006 metų paramos programą „Standartų laikymasis“, - direktorius vardijo paramos programas, kuriomis jis jau pasinaudojo.
Už gautas lėšas rekonstravo nujunkytų paršelių ir paršavedžių fermas. Dabar paršavedės ir nujunkyti paršeliai laikomi moderniose kamerose, kur reguliuojama temperatūra, automatizuotas šėrimas.
Neturėjo mėšlidės
Tačiau kita dalis fermų tebėra nerekonstruota. Ypač didelių problemų bendrovei kėlė tai, kad fermose nebuvo mėšlidės.
Bendrovė buvo priversta ne rečiau kaip kas antrą dieną srutas iš fermų išvežti. Veždavo į aplinkinių ūkininkų laukus, pievas. O šalia - nemažas Skrebinų kaimas, kuriame gyvena apie pusantro tūkstančio gyventojų. Bendrovės direktorius kasmet sulaukdavo skundų ir priekaištų.
Pastatė rezervuarą
Dabar srutos vežamos kartą arba du kartus per metus.
Srutovežis trunka ne ilgiau kaip mėnesį.
Dainavos kiaulių veislynas pasistatė naują daugiau nei 4 tūkst. kubinių metrų talpos rezervuarą, kuriame kaupti srutas gali beveik visus metus.
Srutos, patekdamos į rezervuarą, neturi jokio sąlyčio su gruntu.
Be to, bendrovė įsigijo naują sandarų srutovežį, kuris vienu metu išveža ir išlaisto 12 kubinių metrų srutų.
Gavo paramą
Naujas 4 tūkst. kubinių metrų talpos rezervuaras su visa įranga ir srutovežiu kainavo daugiau nei pusę milijono litų. „Gerai, kad dabar yra parama“, - džiaugėsi bendrovės vadovas.
Į naujojo rezervuaro statybas jis įdėjo ir 115 tūkst. litų, kuriuos gavo pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.
Reikalavimai paramos gavėjams
* Paramos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ gali kreiptis ūkininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba arba paslaugų žemės ūkiui teikimu ir nustatyta tvarka įregistravę valdą, kooperatinės bendrovės, kurios iki paraiškos pateikimo yra pripažintos žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis, mokslo bei mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius, parodomuosius, mokomuosius, bandymų ūkius, kuriuose gaminama žemės ūkio produkcija.
* Pareiškėjas negali turėti skolų valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui.
* Nekilnojamasis turtas, į kurį ketinama investuoti, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Žemė po esamais arba numatomais statyti pastatais pareiškėjo gali būti nuomojama, bet ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo.
* Kartu su paraiška reikia pristatyti projekto aprašą, kuriame turi būti numatytos ir pagrįstos būtinos investicijos Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti. Apraše turi būti nurodytos projektui reikalingos lėšos, jų finansavimo būdai, projekto įgyvendinimo terminai.
* Paramos dydis priklauso nuo projekto įgyvendinimo pabaigoje ūkyje numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičiaus: už kiekvieną SGV mokama 345 Lt parama.
* Paramos suma vienam projektui negali viršyti 690 560 Lt.
* Paramos lėšomis finansuojama iki 40-60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Iki 60 proc. gaus jaunieji ūkininkai (iki 40 metų), kurie įsikūrę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
* Gyvulių tankis ūkyje turi būti ne didesnis kaip 1,7 SGV viename žemės ūkio naudmenų hektare.
* Remiama naujų mėšlidžių arba srutų kaupyklų statyba arba jau esamų rekonstrukcija, statybinių medžiagų, naujos mėšlo ir srutų laikymo įrangos ir išvežimo technikos, srutų įterpimo arba paskleidimo įrenginių ir mechanizmų įsigijimas, dengiamos bendrosios ir projekto viešinimo išlaidos.
* Projekto įgyvendinimas negali trukti ilgiau nei 2 metus.
* Jeigu turtas įsigyjamas išperkamosios nuomos būdu, projektas gali būti įgyvendinamas 3 metus.
* Paraiškas paramai gauti pagal šią veiklos sritį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai renka iki šių metų pabaigos.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.