Tačiau vairavimo virtuozus, regis, ištiko stabas, kai prokurorai pareikalavo maždaug 90 ratuotų tautos išrinktųjų automobilių nuomos sutarčių su privačiomis bendrovėmis ir mokėjimų kvitų.
Temidės tarnai įtaria, jog ne vienas vikruolis automobilius už neapmokestinamus pinigus nuomojasi taip, kad palikęs Seimą galėtų juos nusipirkti už likutinę vertę.
Ir ką pešė prokurorai? Ogi nieko. Naujai iškepto vyriausiojo Seimo ūkvedžio J.Mileriaus lūpomis pareigūnai iki šiol maitinami pažadais, kad visų popierių kopijos jiems bus pateiktos „pagal įprastas procedūras“ – maždaug per mėnesį ar ilgiau.
Juk tiek daug kopijų reikia padaryti!
Tos pačios lūpos ant nervų krizės ribos atsidūrusius Seimo automobilininkus ragina „nebijoti“, jų nurodymai esą vykdomi šventai – tų kopijų niekas iš kanceliarijos nespėjo išnešti ir pakišti prokurorams.
Aiškinama, kad popieriai jau saugiai guli ratuotųjų etikos sargų vado A.Salamakino seife.
Dabar komisija, apginsianti ir visus kitus automobilininkus, juos kruopščiai varto.
Kiekvienam, kurio sutartyse prokurorai galėtų rasti bent krislą nuodėmės, apie tai greičiausiai bus pranešta – kad spėtų laiku „susitvarkyti“ ir pakeisti sutartis ar ratus.
Gal net specialūs lapeliai su etikos sargų antspaudu kiekvienam bus įteikti.
Taip išradingai pėdas ėmę mėtyti tautos atstovai lyg ir pamiršo smulkmeną: tokie jų veiksmai gali būti vertinami kaip baudžiamąją atsakomybę numatantis trukdymas teisinėms institucijoms ar mėginimas jas apgauti. Vadinasi, netgi įgudusiems mulkinti tautą automobilininkams gresia avarija.
