Maisto gamintojų verslas — mulkinamų pirkėjų sąskaita (nuotraukos)

Aldona KVEDARIENĖ
Ar įmanoma savo šeimai paruošti vakarienę be chemijos? Bent vieną kartą per metus, pavyzdžiui, Kūčių vakarienę? Neįmanoma. Tirštiklių, dažiklių ir kitokių maisto priedų prikimštos ne tik dešros. Jų yra net duonoje. Ir atidžiai rinkdamiesi maisto produktus neišvengiamai užkibsime ant jo didenybės E kabliuko.
Daugiau nuotraukų (1)
Maisto priedai — ne nuodai. Tokiais jie virsta tada, kai dedant jų į maisto produktus viršijamos normos.
Kas jas tiria?
Apsirikau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) klausdama, kokie maisto produktai pavojingi mūsų sveikatai.
VMVT yra atsakinga už tai, kad ne tik parduotuvės prekystalių — apskritai šalies nepasiektų nesveikas maistas. Tad tokius klausimus VMVT specialistai priima kaip priekaištą sau.
Klydau manydama, kad mūsų išlaikoma VMVT mus gina. Ji gina gamintoją ir prekybininką. VMVT specialistai pasakoja apie gamintojų savikontrolę, prekybininkų atsakomybę ir sugadintą vartotojo skonį, kuris ir reikalauja tų priedų.
VMVT teisinasi, kad ne ji leidžia arba draudžia maisto priedus. Visoje Europoje juos leidžia arba draudžia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Leidžiama, vadinasi, sveika. Tačiau viena tokių tikintojų „Ekstrai“ prisipažino daug laiko praleidžianti parduotuvėse: ji ieško maisto produktų be maisto priedų arba bent kad jų būtų mažiau.
Maisto priedai — net duonoje
Prisipažinsiu: mažai ką perku parduotuvėse. Beveik visas daržoves, vaisius ir uogas užsiauginu pati. Ne todėl, kad neįstengčiau jų įpirkti. Ir ne todėl, kad darže, jo lysvėse galiu gulėti nuo ankstyvo pavasario ligi rudens.
Auginu todėl, jog manau, kad mano pačios užaugintos daržovės sveikesnės: į žemę nepilu jokios chemijos, jos net netręšiu. Kai žemė nusialina, kas trečius ketvirtus metus pabarstau šiek tiek arklių mėšlo.
To, ko pati neužsiauginu, — mėsos, jos gaminių, sviesto, sūrių ir kartais net pieno duoda man motiną atstojanti vyriausia sesuo. Taip pat iš savo ekologinio ūkio.
Tačiau kai ką ir man tenka pirkti parduotuvėje. Pavyzdžiui, silkę.
Ilgą laiką pirkdavau jos filė, dūmų skonio. Kol kartą pardavėja pažiūrėjusi man į akis pasakė: „Imkite silkę iš skardinės, anoji juk išmirkyta chemijoje“.
Silkė iš skardinės buvo sūroka, mirkiau ją piene visą vakarą, tačiau maniau su karštomis bulvėmis suvalgiusi sveiką maistą. Kitą kartą šios silkės nupirkau visą dėželę. Ant jos perskaičiau begalę E raidžių.
Mane įspėjusi pardavėja privertė atidžiau apsidairyti po parduotuves (neminėsiu nei jų, nei gamintojų pavadinimų: manau, kad sistema visur veikia vienodai). Aptikau net parduotuvėje, jos tinkle, dirbusį ir iš jos išėjusį savo kolegą. „Pirmiausia nepirk parduotuvės kulinarijos gaminių“, — patarė man jis. Neišpirktos vištos paskutinę galiojimo dieną gula ant grotelių ir taip pratęsia savo laiką. Iškepamos ir tos, kurių galiojimo laikas baigėsi vakar, — šalyje daugiau nei 500 parduotuvių, kas sukontroliuos.
„Atkreipk dėmesį, — mokė mane kolega, — kodėl tavo salotos jau rytojaus dieną ima rūgti, o parduotuvėje stovi tris ir keturias“. Penktąją neišpirktos salotos grįžta į modernius parduotuvių cechus ir sumaišomos su naujomis. Šiuptelėjus E621 salotos atgyja antrajam gyvavimui.
Buvau jau skaičiusi, kad maisto priedas E621 (mononatrio glutamatas) nėra sveika. Jis iš tiesų sustiprina produkto skonį, iš tiesų kartą jo paragavęs negali sustoti — vis nori valgyti.
Tačiau šis maisto priedas gali sukelti alergiją. Tad jo turėtų vengti alergiški, o ypač astma sergantys žmonės. Jis neleistinas kūdikių ir mažų vaikų maiste, konservuotose daržovėse, padažuose, daugelyje šaldytų produktų.
Štai vytinta „Tradicinė“ (atkreipkite dėmesį į klaidinamą užrašą „Tradicinė“, nors tradiciniai gaminiai paprasti būna be jokių maisto priedų) dešra. Bandau įsikirsti į jos etiketėje esančias E raides: E300, E120, E250...
Ką apie jas nesimokęs chemijos gali žinoti? Ieškau žinynų. Greičiausias šiais laikais žinynas — internetas. Interneto svetainėje https://www.infomed.lt randu, kad E300 yra askorbo rūgštis, kitaip sakant, vitaminas C, kurio dažnai įtarkuojame į bulvių tešlą, kad verdami cepelinai nepajuostų. Taigi žinomas, nuo seno naudojamas ir nepavojingas maisto priedas. Atvirkščiai — net stiprinantis sveikatą. Nepavojingas ir E120, nors tai — dažiklis, gražiai nurusvinęs dešrą (ne pati sau ji tokia graži). O štai E250 (natrio nitritas), rašoma svetainėje, būtina vengti. Šis dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius ilgina dešros tinkamumo trukmę, išlaiko jos šviežią raudoną spalvą, tačiau gali sukelti alergiją, migreną, hiperaktyvumą. Ir štai ketvirtas — man jau žinomas — E621, dėl kurio „Tradicinės“ dešros neatsivalgysi, bet kurio nedera duoti vaikams ir kūdikiams.
Tų maisto priedų radau ne tik dešrose, dešrelėse, bet ir jogurtuose, svieste, net duonoje. Nuo jų susisuko galva, praėjo noras ir valgyti.
Iš viso maisto priedų yra daugiau nei tūkstantis. Lietuvoje leidžiamų — per 500.
Per metus — tik 300 tyrimų
Susiruošiu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pėdinu geranoriškai nusiteikusi — gal ji padės man ir „Ekstros“ skaitytojams susivokti toje maisto priedų maišalynėje, pasakys, kurių nereikia bijoti, kurių geriau vengti. Juolab kad ką tik nuskambėjo gera žinia apie VMVT. Ji sugavo mėsos gamintojus klaidinant vartotojus: ant etikečių tie rašė, kad parduoda dešreles, skirtas vaikams, o iš tiesų jos niekuo nesiskyrė nuo suaugusiesiems skirtų dešrelių.
Konkurencijos taryba įspėjo įmones dėl to, kad mėsos gaminiais vaikams vadino produktus, sudėtimi nesiskiriančius nuo suaugusiųjų maisto. O kokia ta sudėtis? Gal buvo ir kūdikiams bei vaikams neleistino E621? „Oi, tai jau taip seniai buvo — medžiaga bus archyve“, — nenorėjo jos kelti VMVT spaudos atstovė Elena Nalivaikienė.
Na, gerai, juk ne VMVT darbo revizijos atėjome daryti, o norėdami sužinoti, kokie maisto priedai mums žalingi.
„Mes žmonių nenuodijame“, — staiga tarė veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjas Egidijus Šimonis. Tačiau leido savo vadovaujamame skyriuje dirbančių moteriškių klausinėti apie atliekamus maisto priedų tyrimus.
„Dieve, tai kuo čia mes dėti: ne mes leidžiame, ne mes draudžiame“, — sučiauškėjo kabinete sėdinčios dvi moteriškės.
Maisto priedus leidžia arba draudžia Europos maisto saugos tarnyba. „Leidžiama, vadinasi, sveikas maisto produktas“, — viena per kitą žurnalistę puolė veterinarijos gydytojos. Be to, visose Europos Sąjungos šalyse veikia Skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema (RASFF). Jeigu kuri nors šalis nustato neleistino naudoti ar per daug kokio nors maisto priedo, nedelsdama privalo informuoti visas kitas šalis nares.
Niekas, žinoma, nenori būti tas, kuris priverstas pranešti apie naudojamus neleistinus maisto priedus ar padidintą jų kiekį.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiąją veterinarijos gydytoją Ireną Pečiulienę labiausiai piktina gydytojų išrašomi ir šalies vaistinėse parduodami maisto papildai. Dažniausiai juose randama neleidžiamo dažiklio E127 — eritrozino. „Eritrozinas yra medžiaga, kuri ardo raudonuosius kraujo kūnelius“, — sakė veterinarijos gydytoja.
Tačiau daugiau apie maisto papildus ji nekalbės. Nenorinti kam nors užlipti ant nuospaudos.
Mums — neskausminga. Mums įdomu ir vaistinėse pardavinėjami nuodai. Tik šįkart, prieš Kalėdas, vienas didžiausių metų švenčių, kai būtina ką nors padėti ant stalo, atėjome kalbėtis ne apie maisto papildus, bet apie maistą.
VMVT veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė, matyti, gerai išmano viešųjų ryšių technologijas — kresteli savo garbanas, plačiai nusišypso ir sako: „Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dirbu aštuntus metus ir galiu drąsiai teigti, kad maisto priedai yra tikrai griežtai kontroliuojami“. Tikiu, sakau, bet juk ne to atėjau. Koks tyrimas veterinarijos gydytojai per aštuonerius darbo metus įstrigo? Ne tik kaip specialistę, bet gal ir kaip žmogų papiktino? Galbūt kokį neleistiną maisto priedą rado?
„Iš 2800 RASFF pranešimų tik 342 pranešimai buvo dėl maisto priedų. Ir tik vienas pasitvirtino“, — veterinarijos gydytoja, buvo jausti, gynėsi.
342 tyrimai per metus. Per dieną — vienas tyrimas. Ir tik vienas pažeidimas. Kur jis buvo nustatytas, kokiuose maisto produktuose?
Džiovintuose vaisiuose, sako veterinarijos gydytoja. „Tiriant importuojamus džiovintus vaisius nustatytas per didelis sorbo (E200) rūgšties kiekis. Džiovinti vaisiai apdorojami konservantais“.
Štai tau džiovinti vaisiai — vitaminų ir mineralų šaltinis. „Taip, džiovinti vaisiai yra rizikingiausi produktai, ar nežinojote?“ — maloniai nustebo veterinarijos gydytoja.
Tą minutę pasigailėjau, kad nukrito visos slyvos ir per laiko neturėjimą jų nesurinkau ir nesudžiovinau. Dabar mano Kūčių stalas bus be džiovintų vaisių gėrimo. Nieko, išsivirsiu kisieliaus. Iš Rūdninkų girios pelkės spanguolių.
Gamintojų advokatai
Suprantu, kad ne Lietuvos veterinarai reglamentuoja mūsų maistą. Jie privalo vykdyti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) reikalavimus.
Nors ir EFSA — ne Dievas. Mano galva, pirma derėtų įsitikinti, ko vertas maisto priedas ir tik paskui spręsti — leisti ji naudoti ar ne, o ne atvirkščiai.
„Noriu pabrėžti, kad Europos maisto saugos tarnyba nuolat persvarsto, vertina, tiria maisto priedus ir atsiradus pavojui maisto priedai iš rinkos paimami“, — pabrėžė VMVT veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Pavyzdžiui, 2007 metais Europos maisto saugos tarnyba įvertino dažiklį E128 (Raudonasis 2G, Red 2G) ir nustatė, kad jis yra genotoksinis kancerogenas. Dažiklis buvo išbrauktas iš leidžiamų maisto priedų sąrašų.
O iki tol jo buvo galima dėti į mėsą. Visi dešrainiai ir dešrelės „McDonald‘s“ restoranuose, į kuriuos veržiasi mūsų vaikai, buvo prikimšti šio dažiklio. „Dešrelės su šiuo dažikliu nebuvo populiarios, jų gamintojai mažai gamino. Lietuvai tokios baimės nebuvo“, — ramino Lietuvos VMVT sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Kokių baimių turi Lietuva?
„Yra problema, kad labai madinga naudoti tuos maisto priedus. Gamintojai tų priedų galbūt tiek nedėtų, bet sąlygas kelia prekybininkai. Jie nori ilgesnio tinkamumo naudoti termino produktų. Čia yra didžiausia problema“, — I.Pečiulienė staiga tapo gamintojų ir prekybininkų advokate.
Anot jos, gamintojai yra įdiegę gerai veikiantį savikontrolės mechanizmą, prekybininkai taip pat atsakingi — kaltas tik pats vartotojas, kuris skuba ir nori greitų maisto produktų.
„Mūsų rekomendacija būtų tokia: vartotojai, skaitykite maisto produktų ženklinimo etiketes, rinkitės produktus. Jų tikrai yra. Ir rekomenduoju pačioms daugiau darbuotis virtuvėje“, — agitavo VMVT specialistė I.Pečiulienė.
Pasak jos, anksčiau nebuvo ženklinama, dabar kadangi VMVT griežtai reikalauja, kad būtų paženklinti visi maisto produktai, gamintojai visus maisto produktus ženklina.
„Imkime namines salotas. Galbūt į jas ir neįdėta maisto priedų, bet etiketėje bus pažymėta: majonezas ir skliausteliuose — sorbo rūgštis. Kaip ji atsirado? Su majonezu. Kadangi majoneze buvo maisto priedas. Ir jis bus pažymėtas. Pirkėjas mato ir gali nepirkti“, — tikino VMVT kontrolierė.
Dar kartą apsilankiau parduotuvėse. Prie šviežių ar džiovintų vaisių radau tik nurodytas kilmės šalis, iš kurių šie vaisiai atvežti. Pardavėja man į indelį prikrovė salotų, ant kurio buvo vien kaina. „Maisto priedai žymimi tik tada, kai atlieka kokią nors technologinę funkciją. O šiuo atveju jis neatlieka jokios technologinės funkcijos. Džiovinti vaisiai tik apdoroti nuo pelėjimo. Tokiu atveju žymėti jų nereikia“, — VMVT kontrolierė jau kalbėjo kitaip.
Kaip maisto produktus renkasi ji pati — VMVT sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė?
„Aš parduotuvėje praleidžiu labai daug laiko, — neslėpė veterinarijos gydytoja. — Iš gausybės produktų išsirinkti tinkamus labai sunku. Visur prikišta maisto priedų. Jeigu man reikia duonos, skaitau etiketės užrašą. Norimo maisto produkto neimu, jeigu ten pridėta įvairių puriklių. Neperku jo, net jei pažymėtas karotenas.
Perku tik tą duoną, kurioje yra natūralus raugas. Perku šviežią mėsą. Net nepakuotą. Nemėgstu pirkti pakuotėse. Kadangi pakuotėse gali būti panaudotos apsauginės dujos, vadinama modifikuotoji atmosfera. Aišku, ten natūraliai gamtoje išgautos medžiagos, bet jos žymimos E raide — irgi priskiriamos prie maisto priedų. Kadangi aš tai žinau, to vengiu“.
Juos maitina gamintojas
O jeigu vartotojui kilo abejonių, ar sveiką produktą jis perka, ar jam yra galimybių juos patikrinti?
Kodėl ne, sako VMVT sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja. Maisto produktų kokybės tyrimus gali atlikti Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, jo laboratorija, pavaldi VMVT.
Žinoma, už tyrimus reikia mokėti. „Gal parodyti kainininką?“ — pasisiūlė VMVT veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Pažiūrėjome patys. Praėjo noras tirti maisto produktus ir sveikai maitintis. Cheminių tyrimų įkainiai — milžiniški. Paprastam žmogui iš gatvės beveik neįkandami.
Štai tam tikrų aflatoksinų (tam tikrų pelėsių rūšių gaminamų kenksmingų junginių) nustatymas maisto produktuose kainuoja 172 litus, džiovintuose vaisiuose — 456 litus, grūdų produktuose — 298 litus ir t.t. Be to, žmogus negali iš anksto žinoti, kas gali būti jo įsigytame produkte. Norinčiam sužinoti, kokių neleistinų maisto priedų ar kitokių teršalų yra jo mėgstamame maisto produkte, gali neužtekti tūkstančių litų.
Valstybiniai užsakymai atliekami perpus pigiau. Kodėl? „Privatiems asmenims įskaičiuojame dar ir kainą už įrangos naudojimą“, — paaiškino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Jonas Milius.
Daugiausia tyrimų instituto laboratorijoje atlieka ne valstybė (kasmet mažėja iš biudžeto skiriamų pinigų), ne vartotojai (jiems tyrimai neįkandami), o gamintojai. „Pas mus jie atlieka savikontrolės tyrimus. Taigi kasmet iš jų uždirbame 7 mln. litų“, — džiaugėsi instituto direktorius.
***
Buvusi manekenė išranki maistui
Vilnietė, psichologijos ir saviraiškos studijos „Pažink save“ steigėja ir Valgymo sutrikimų centro savanorė Aistė Jasaitytė-Čeburiak niekada nesilaikė dietų.
Šaltuoju sezonu ji paprastai mėgsta mėgautis kaloringais patiekalais. Bet juos dažniausiai ruošia pati. Kaip ir vieną mėgstamesnių patiekalų — spagečius su krevetėmis ir pelėsinio sūrio padažu.
Vilnietė A.Jasaitytė pietauti dažniausiai grįžta į namus. Aistei labiau patinka ne kavinių, o namuose ruoštas valgis. „Kai pati ruošiu patiekalus, žinau, ką į juos dedu“, — sakė A.Jasaitytė. Paruošti pietus, pavalgyti, suplauti indus jai pakanka valandos ar pusantros.
Konsultacijų kabinetą „Pamilk save“ įkūrusi A.Jasaitytė laikosi ne dietų, o griežtos dienotvarkės. Ji minučių tikslumu planuoja darbą, valgymą, pomėgius ir poilsį. Valgis — kone svarbiausia buvusiam modeliui. Kai ji jaučiasi soti, nuveikia daugiau darbų, mažiau pavargsta. „Valgau kuo įvairesnį maistą, kad būčiau energinga, veido oda ir akys spindėtų“, — yra sakiusi A.Jasaitytė.
Jaunai moteriai apskritai rūpi vaikų sveikata. „Tėvai, kai stinga laiko vaikams, bet nori su jais pabūti, savo meilę, dėmesį, kurio trūksta, atperka greitojo maisto užkandinėse. O jas mažieji labai mėgsta. Kaip ir ne itin sveikus produktus...“ — į vaikų nutukimo problemą taip pat dėmesį ne kartą yra atkreipusi A.Jasaitytė.
Pasak jos, labai svarbu, kokius maisto vartojimo principus tėvai perteikia savo vaikams: „Tėvai dažnai yra labai užsiėmę, trūksta laiko šeimai susėsti prie bendro stalo ir lėtai, ramiai, su pasimėgavimu valgyti pačių ruoštus valgius. To padarinys yra antsvoris“.
A.Jasaitytės nuomone, maisto vartojimo kultūra turi keistis iš esmės. Valgis turi būti ruošiamas su meile, kartu, šeimoje: „Turime žiūrėti, ką dedame į save“.
Parengė Audrė SRĖBALIENĖ
***
Maisto priedai — apgaulingi dirgikliai
Gydytoja alergologė docentė Audra Blažienė:
„Tikra alergija maisto priedams nėra dažnas reiškinys, kaip kartais atrodo žmonėms. Apskritai suaugusiesiems alergija maisto produktams yra reta, lyginant su alergijų kūdikiams ir mažiems vaikams dažniu.
Maisto priedai (konservantai, antioksidantai, dažai ir kiti) gali sukelti reakciją, kuri vadinama hiperjautrumo reakcija. Tokios reakcijos mechanizmą paaiškinti ne visada įmanoma, o tikros alergijos nustatyti nepavyksta: tiriant kraują neaptinkama specifinio imunoglobulino E (IgE), kuris susidaro prieš maistinius alergenus.
Maisto priedų sukeliama reakcija gali būti susijusi su jų farmakologiniu poveikiu organizmui. Tiesiog didesnis jų kiekis gali sukelti biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą iš organizmo ląstelių. Tokiais atvejais (kaip ir esant alergijai) gali atsirasti dilgėlinis odos bėrimas arba niežulys, kartais — virškinimo sutrikimas.
Pavyzdžiui, maistinis sintetinis (oranžinio atspalvio raudonas dažiklis) taip pat daro farmakologinį poveikį: pakeičia tam tikrų fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitos metu susidaro tam tikrų junginių. Tokiais atvejais vieniems žmonėms atsiranda dilgėlinė, kitiems — sloga, tretiems išprovokuojamas astmos priepuolis.
Tokią reakciją sukelia ir vienas žinomiausių geltonų maistinių dažų tartrazinas (E102).
Aspirinas, kaip ir kiti vadinamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat sukelia hiperjautrumo reakciją. Žmogus, kuris jautrus aspirinui, gali būti jautrus ir konservantams: sulfitams ir kitokiems maisto priedams.
Kita vertus, yra įvairių odos bėrimo priežasčių. Bet žmonėms beveik visada atrodo, kad tai, kas nutinka jų organizme, sukelta netinkamo maisto arba vaistų. Bet yra dar ir daugybė odos ligų, ir vidinių (ne išorinių) jų priežasčių. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai pats organizmas gamina tam tikrus antikūnus prieš savąsias ląsteles.
Nustatyti laboratoriškai, ar cheminė medžiaga sukėlė hiperaktyvumo reakciją, bemaž neįmanoma. Nes tokiais atvejais nesusidaro minėtojo specifinio imunoglobulino IgE.
Yra ir ypač madingų maisto netoleravimo testų. Bet moksliškai jie — nepatvirtinti: nėra mokslinių įrodymų, kad testais galima nustatyti organizmo reakciją į maisto produktus. Tie, kurie tuos testus propaguoja ir juos atlieka, apgaudinėja žmones.
Kad įrodytų, jog pacientas alergiškas maistui, jo priedams ar vaistams, alergologai atlieka vadinamuosius maisto provokacinius mėginius.“
Kalbėjosi Audrė SRĖBALIENĖ
***
Pavojingi, tačiau Lietuvoje leidžiami vartoti maisto priedai
E numeris - Pavadinimas - Savybės - Pavojingumas - Naudojimas
E102 - Tartrazinas
-Dažiklis
-Būtina vengti. Ypač alergiškiems ir sergantiems astma. Siejamas su skydliaukės navikais, dilgėlinė, chromosomų mutacija, vaikų hiperaktyvumu, agresija
-Saldumynuose, spalvotuose gėrimuose, uogienėse, užkandžiuose, žuvų konservuose, kepiniuose. Kai kuriose šalyse uždraustas
E110 - Saulėlydžio geltonasis FCF
-Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Šalutinis poveikis: dilgėlinė, nosies gleivinės uždegimas, pabrinkusi nosis, alergija, hiperaktyvumas, inkstų navikai, pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas, skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimai.
-Ledjūrio menkėse, gėrimuose, krevetėse, saldumynuose, kepiniuose, užkandžiuose, leduose, daugelyje vaistų.
Kai kuriose šalyse uždraustas
E123 - Amarantas
-Dažiklis
-Labai pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali sukelti astmos priepuolius, egzemą, hiperaktyvumą, įtariamas kaip galimas vėžio sukėlėjas
-Leidžiama vartoti tik aperityvui ir spiritiniams gėrimams dažyti.
Kai kuriose šalyse uždraustas
E127 - Eritrozinas
-Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Suaktyvina skydliaukės hormonų veiklą. Gali sukelti jautrumą šviesai, padidinti kraujospūdį
-Kokteiliuose, taip pat konservuose, saldžiuose padažuose, saldumynuose, kepiniuose, užkandžiuose. EFSA naudoti jį uždraudė
E132 - Indigotinas, indigokarminas
- Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali sukelti pykinimą ir vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, odos paraudimą ir kitokias alergines reakcijas. Didina kraujospūdį
-Likeriuose, saldumynuose, leduose, kepiniuose, biskvituose, kapsulių ir tablečių gamyboje. Kai kuriose šalyse uždraustas
E133 - Briliantinis mėlynasis FCF
- Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma
-Naudojamas pieno produktams, saldainiams, gėrimams. Kai kuriose šalyse uždraustas
E142 - Žaliasis S
- Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma
-Saldumynuose, konservuotuose žirneliuose, drebučiuose, padažuose, džiūvėsėliuose, tortuose. Kai kuriose šalyse uždraustas
E154 - Rudasis FK
- Dažiklis
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.
-Rūkytai žuviai apdoroti. Uždraustas JAV
E214 -Etilo p-hidroksibenzoatas
-Antioksidantai ir konservantai
-Būtina vengti. Ypač alergiškiems ir sergantiems astma
-Žuvies gaminiuose, delikatesinėse salotose. Kai kuriose šalyse uždraustas
E227 - Kalcio rūgštusis sulfitas
- Antioksidantai ir konservantai
- Būtina vengti. Ypač alergiškiems ir sergantiems astma bei migrena
- Džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, vaisių konservuose, krienuose, bulvių gaminiuose, vyne, kepimo milteliuose, dešroje, saldumynuose, aliejuje, aluje, gaiviuosiuose gėrimuose, acte. Kai kuriose šalyje uždraustas
E230 - Bifenilas
-Antioksidantai ir konservantai
-Pavojingas, gali sukelti vėžines ligas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma
-Citrusinių vaisių žievelei apdoroti.
Kai kuriose šalyse uždraustas
E239 - Heksametilentetraminas
-Antioksidantai ir konservantai
-Būtina vengti, gali sukelti vėžines ligas
-Tik provolonės sūriuose.
Vaistas nuo šlapimtakių infekcijų.
Kai kuriose šalyse uždraustas
E310 - Propilgalatas
-Antioksidantai ir konservantai
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali sukelti skrandžio ir odos dirginimą, neleidžiamas maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, nes gali sukelti kraujotakos sutrikimus, alergiją
-Sriubose, padažuose, bulvių gaminiuose, užkandėlėse, kramtomojoje gumoje, pieno milteliuose, kavos automatuose, aliejuje, margarine
E315 - Eritorbo rūgštis
-Antioksidantai ir konservantai
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Pigus tarpinis askorbo rūgšties sintezės produktas. Gali stabdyti vitamino C pasisavinimą
-Mėsoje ir dešroje kaip spalvos fiksatorius
E320 -Butilintas hidrokisanizolas (BHA)
-Antioksidantai ir konservantai
-Būtina vengti ypač alergiškiems ir sergantiems astma. Didina cholesterolio kiekį, gali sukelti hiperaktyvumą ir elgesio sutrikimus. Neleistinas kūdikių maiste bei vengtinas kosmetikoje
-Kramtomojoje gumoje, traškučiuose, sriubose, padažuose, bulvių ir konditerijos gaminiuose, aliejuje, riešutuose. Uždraustas Japonijoje
E322 - Lecitinai
-Emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai
-Pavojingas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma, migrena. Gali būti genetiškai modifikuotas. Didesnė dozė sunkiai toleruojama skrandžio, gali sukelti gausų prakaitavimą
-Dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Dažniausiai yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose
E621 - Mononatrio glutamatas
-Skonio stipriklis
-Būtina vengti. Gali būti gyvulinės kilmės arba genetiškai modifikuotas. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma, migrena. Neleistinas kūdikių ir mažų vaikų maiste, konservuotose daržovėse, padažuose, daugelyje šaldytų produktų
-Dešrose bei kituose mėsos produktuose
E952 - Ciklamo rūgštis
-Saldiklis
-Būtina vengti. Ypač alergiškiems ir sergantiems astma. Priskiriami prie kancerogenų
-Gėrimuose ir dietiniuose produktuose diabetikams. Uždraustas JAV ir Jungtinėje Karalystėje
Šaltinis: www.Infomed.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.