„Aš tikrai tikiuosi, kad Seimas galbūt pratęstoje rudens
sesijoje pradės tą įstatymą svarstyti, kuris nuo vasaros guli
Seime“, - po susitikimo su Pasaulinės žydų restitucijos
organizacijos generaliniu direktoriumi Davidu Pelegu pirmadienį sakė
R.Šimašius.
Liepos pabaigoje Seime įregistruotas Kompensacijos už žydų
bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas numato 128
mln. litų dydžio kompensaciją, kuri būtų išmokėta 2012-2023
metais.
Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi, kad pinigais bus grąžinta
113 mln. litų ir žydų bendruomenei bus perduoti du pastatai -
žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė žydų
biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.
Vyriausybė tikėjosi, kad diskusijos dėl įstatymo Seime
prasidės rugsėjį, tačiau procesas užsitęsė teisininkams
suabejojus, ar įstatymo projektas atitinka Konstituciją.
Teisingumo ministro teigimu, Seimo kanceliarijos Teisės
departamento išvada, esą įstatymo projektas galimai prieštarauja
Konstitucijai, yra susijusi su „su nepakankamu paaiškinimu, kad tai
nėra restitucijos įstatymas“.
„Tai priimu kaip įstatymo aiškinamąjį raštą arba galbūt
vieno ar kito įstatymo žodžio „broką“, bet toli gražu tai
nesusiję su Konstitucija. Bet galbūt su nepakankamu paaiškinimu,
kad tai nėra restitucijos įstatymas. Nes būtent Teisės
departamentas ir atkreipė dėmesį į tai, kad tai yra nevienodos
sąlygos restitucijų. Tuo tarpu šis įstatymas nėra pagal
restitucijos taisykles, yra kompensavimo įstatymas žydų
bendruomenei šiandien Lietuvoje“, - teigė R.Šimašius.
Pasak teisingumo ministro, žydų bendruomenė dėl Vyriausybės
parengto įstatymo projekto turi „tam tikrų neramumų, kad techninio
pobūdžio dalykai neišvirstų į turinio klausimus“.
„Pirmiausia tai yra susiję su tam tikrais daugiau techniniais
klausimais. Tai yra, <...> kokia procedūra,
ir kas bus ta organizacija, konkrečiai, kuri tvarkys tas lėšas.
Šiuo atveju visų interesas yra toks, kad nereikėtų iš naujo
pradėti didelių diskusijų dėl naujos organizacijos steigimo, bet
kad su tarpusavio pasitikėjimo pagrindu būtų lėšos pagal
įstatymų numatytus griežtai principus ir kriterijus skirstomos jau
esančių fondų“, - kalbėjo teisingumo ministras.
R.Šimašius pripažino, kad Vyriausybės parengtas įstatymo
projektas visapusiškai netenkina nei žydų bendruomenės, nei
pačios Vyriausybės, tačiau, pasak ministro, geresnio varianto
nėra.
„Bendrai galiu pasakyti, kad tas įstatymo projektas, kuris yra
pateiktas Seimui, jis nėra toks, kuriuo džiaugtųsi ir žydų
bendruomenė, ir Vyriausybė, ypač kai šiuo sunkiu laiku, iš karto
po krizės, teks išmokėti tam tikras lėšas. Bet kita vertus, tai
yra toks projektas <...> kurio geriau, aš tiesą sakant,
neįsivaizduoju, kaip jis galėtų atrodyti“, - teigė R.Šimašius.
Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių
turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip
neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių
režimų“, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Jame nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimo galima neigiama
pasekmė - tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas.
Kita vertus, priėmus projektą, anot jo rengėjų, būtų
pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti
lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba
žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio
žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas.