Į ekonominių problemų, karų Irake ir Afganistane bei sveikatos apsaugos reformos įkaitintą JAV visuomenės ir politikos židinį tuojau bus šliūkštelėta dar daugiau žibalo. Šiandien kongresmenas Luisas Gutierrezas Kongrese pristatys įstatymo projektą, kuriame nelegaliems imigrantams siūloma suteikti galimybę prašyti pilietybės.
„Pew Hispanic Center“ duomenimis, JAV yra maždaug 11 mln. nelegalių imigrantų. 81 proc. jų - iš Meksikos bei Lotynų Amerikos. Vos 6 proc. nelegalių imigrantų yra atvykę iš Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos.
Siūlo rūpintis bedarbiais
JAV, kur oficialiais duomenimis, bedarbių skaičius siekia 10 proc., o neoficialiais - 17 proc. ir daugiau, kalbos apie imigracijos reformą sukėlė nepasitenkinimo audrą. Interneto svetainės lūžta nuo komentarų apie tai, kad įstatymus pažeidę nelegalūs imigrantai turėtų būti deportuojami „prikimštais autobusais“.
Pasak buvusio Atstovų rūmų pirmininko respublikono Newto Gingricho, imigracijos reformai pasirinktas netinkamas laikas – prezidentas Barackas Obama turėtų labiau rūpintis JAV piliečių darbo vietomis.
Ankstesniojo prezidento George’o W.Busho siūlytą imigracijos reformą palaikęs respublikonų senatorius ir buvęs kandidatas į prezidentus Johnas McCainas pareiškė „nežinantis, ką demokratai“ daro, ir išreiškė abejonę, ar pritars jų siūlomai reformai.
Norėtų įteisinti amnestiją
Nors akto „Visapusiškos imigracijos reformos, skirtos Amerikos saugumui ir gerovei“ autoriai vengia žodžio „amnestija“, tiek jo šalininkai, tiek kritikai pripažįsta, kad imigrantų legalizavimas yra pagrindinė įstatymo projekto sudedamoji dalis.
Tiesa, tame pačiame projekte taip pat numatomos priemonės, kaip apsaugoti JAV sienas nuo nelegalių imigrantų antplūdžio bei išdėstytos griežtesnės bausmės darbdaviams, kurie po masinės imigrantų legalizacijos ir toliau samdys į šalį atvykusius darbo leidimų neturinčius asmenis.
„Mes kantriai laukėme, kol Kongresas ir prezidentas imsis veiksmingų priemonių imigracijos krizei išspręsti. Laukimas baigėsi. Mes pristatysime šį įstatymo projektą Kongresui prieš Kalėdų atostogas, kad kitais metais įstatymų leidėjai neturėtų kuo pateisinti savo neveiklumo“, - prieš vykdamas iš Čikagos į Vašingtoną kalbėjo L.Gutierrezas.
Ispaniškai kalbantieji spaudžia B.Obamą
Pastaruoju metu imtis imigracijos reformos prezidentą B.Obamą spaudžia ispaniškai kalbantiems JAV gyventojams atstovaujančios organizacijos. Prezidentui subtiliai primenama, kad šie balsavimo teisę turintys žmonės daug prisidėjo prie B.Obamos išrinkimo, todėl dabar esą laikas atiduoti duoklę jų bendruomenei.
Rinkimų metu B.Obama žadėjo, kad kadencijos pradžioje pirmiausia imsis ekonomikos problemų sprendimo, po to ateis sveikatos reformos, galiausiai – imigracijos reformos eilė.
B.Obama įvykdė pirmąjį pažadą pasirašydamas rekordinės apimties ekonomikos stimuliavimo programą. Sveikatos apsaugos reformos įstatymas šiuo metu svarstomas Senate, tačiau apie imigracijos problemas iki šiol prezidentas kalbėjo aptakiai.
Atsisuko prieš nusikalsti linkusius imigrantus
Praėjusią savaitę JAV visuomenę nustebino JAV Teritorinio saugumo departamento vadovė Janet Napolitano, kelis kartus pareiškusi, kad jos vadovaujama įstaiga pasiruošusi talkinti imigracijos reformos šalininkams įgyvendinant naujojo įstatymo nuostatas, jeigu toks bus parengtas. Analitikai tokius J.Napolitano žodžius laiko Baltųjų rūmų palaimintu signalu, kad prasideda oficiali diskusija dėl imigracijos reformos.
Manoma, kad neatsitiktinai praėjusią savaitę Los Andžele buvo sulaikyta 300 nelegalių imigrantų, iš kurių daugelis yra teisti už įvairius apysunkius ar sunkius nusikaltimus. Šimtas nelegalų iš karto deportuota į Meksiką ir Lotynų Amerikos šalis, kiti laukia teismo sprendimo.
Šiuo reidu greičiausiai siekiama parodyti, kad B.Obamos administracija koncentruojasi ties nusikalsti linkusiais pavojingais imigrantais, todėl po truputį ruošiama dirva likusiųjų legalizavimui.
Nebenori „Reagano amnestijos“
Vien tai, kad imigracijos įstatymo iniciatorius yra Čikagoje gyvenantis liberalių pažiūrų puertorikiečių kilmės kongresmenas L.Gutierrezas, pakankama priežastis respublikonams atsiriboti nuo šios reformos.
Be to, nemažai abiejų partijos narių pasisako prieš bet ką, kas nors kiek panėšėtų į prezidento Ronaldo Reagano 1986 m. paskelbtą amnestiją. Ji laikoma nesėkmingos imigracijos reformos pavyzdžiu, paskatinusiu nelegaliai sieną kertančių užsieniečių antplūdį ir neišsprendusiu sienų saugumo problemos.
Anot Hjustone gyvenančio verslininko, organizacijos „Amerikiečiai už imigracijos reformą“ tarybos nario Stano Mareko, „deportuoti nelegalius imigrantus – nerealu, o amnestija – neįmanoma“.
Dėl to politikai pasmerkti ieškoti „vidurinio kelio“, kurį surasti bus labai sunku. Kad ir kaip balsuotų, politikai rizikuoja sulaukti aštrios rinkėjų kritikos, o kai kam dalyvavimas reformoje gali reikšti politinę savižudybę.
Naujausias mėginimas priimti dabartinę JAV imigracijos sistemą reformuojantį įstatymą 2007 m. valdant prezidentui G.W.Bushui nebuvo sėkmingas. Įstatymo projektas žlugo svarstymų metu Kongrese.
Toks pat likimas ištiko lietuvių kilmės senatoriaus Richardo Durbino proteguojamą įstatymą, pavadintą „Dream Act“ (angl. - Svajonių aktas). Juo buvo siekiama leisti šalyje legaliai pasilikti vidurinių mokyklų moksleiviams ir studentams, kuriuos į šalį nelegaliai atsivežė tėvai ir kurie JAV išbuvo bent šešerius metus.