Jūs spustelite kompiuterio pelės mygtuką ir įsivaizduojate, kaip skandalingasis V.Urbanavičiaus „vamzdis“ lydosi aukštakrosnėje, o ant R.Antinio „Puskalnio“ sukinėjasi buldozeris. Tokį smagų žaidimėlį savo lankytojams siūlo Kultūros ministerijos tinklalapis.
Nors ironiška, bet turbūt dėsninga, kad virš šio išradingo klausimyno šviečia besišypsančio R.Vilkaičio nuotrauka.
Juk tik šis juodojo humoro grynuolius barstantis auksaburnis ministras gali šypsotis, kai kultūrą sergėti lyg ir privalanti valstybinė įstaiga ima žarstytis meno kūrinių naikinimo idėjomis, nors ir pridengtomis esą nekaltos apklausos kauke.
Žinoma, dėl šių trijų skulptūrų kainos, meniškumo, ateities galima ir reikia ginčytis, bet jokiam kultūringam žmogui šiuo atveju net pats velnias neįbruktų į burną žodžio „utilizuoti“.
Juk juo, kaip ir utėlėmis, nesunku užsikrėsti. Kas bus, jei kuriam nors Kultūros ministerijos klerkui kils mintis utilizuoti (nukryžiuoti) patį „Krantinės arkos“ autorių?
Arba kas nors netyčia ištars: „Gal išmontuokime ir utilizuokime sostinės centre ką tik išdygusį V.Kudirkos paminklą?“
O jeigu kuris nors šiuolaikinis ikonoklastas pasiūlys utilizuoti (sudeginti) visas knygas, kurios nepatinka Kultūros ministerijos vadovams ar jų pavaldiniams?
Žiauru, bet atrodo, kad mūsų kultūros ministras už parlamentines lėšas įsigijo truputį ne tokį kostiumą.
Ar nebūtų jam labiau tikusi uniforma, kuri visoje Europoje, o ypač vokiškai kalbančiuose kraštuose, buvo itin populiari 1933-1945 metais?