Reikėtų, matyt, į kokį Sibirą jį deportuoti. Bet ne tai svarbu. G. straipsnyje gausu informacijos, kurią gali žinoti tik prezidentė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Galimos dvi versijos - arba panelė G. drąsiai meluoja ir tuo pačiu šmeižia prezidentę ir Lietuvos Seimo narius, arba jai kas nors „nuleidžia“ konfidencialią informaciją, už ką priklausytų bent jau ikiteisminis tyrimas. Ypač daug pasako toks Gabrielės komentaro sakinys: „VSD vadas P.Malakauskas pateikė Lietuvos prezidentei vieną tiesą. Visai kitą – NSGK. Nesutampa ir P.Malakausko ir jo pavaldinių liudijimai komitetui.“
Manau, kad tai skandalingas pareiškimas. Jeigu tai pasirodys tiesa, komiteto nariai turėtų pradėti atskirą tyrimą, kas taip meistriškai tyčiojasi iš jų tariamo konfidencialaus ir uždaro tyrimo.
Be to, nors ir nebūdama Prezidentė, panelė G. jau žino tai, ką žino prezidentė. Jeigu tai ne melas, mums turėtų tapti aišku, kas šiandien geriausiai skaito prezidentės mintis. Juk panelė G. skelbia tai, apie ką prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada nekalbėjo: „Prezidentė žino, kad dviejų kadrų – D.Dabašinsko ir D.Jurgelevičiaus – „išvalymo“ VSD politika neveiksminga.“
Nebūdama VSD pareigūnė, jaunoji rašytoja, tikriausiai, ne blogiau už Valstybės Saugumo Departamento „kurmius“ yra susipažinusi su slaptosios tarnybos vidaus darbo tvarka. Antraip, iš kur mergaitei tiek drąsos skelbti savo atradimą, kad „Dainius Dabašinskas toliau vadovauja Departamentui nuotoliniu būdu iš Ukrainos“?
Visažinei tikriausiai nereikia informacijos rinkti „nuotoliniu būdu“. Arba ji gauna žinias tiesiai iš VSD kabinetų, arba mato kiaurai per VSD sienas, jei taip gerai žino, jog D.Dabašinsko „akys ir ausys – buvęs prezidento V.Adamkaus patarėjas ir „Turniškių kotedžų kaimynas“ Rytis Muraška“.
Reikia būti gerai susipažinusiam su VSD koridoriais, norint viešai skelbti, kad „pagrindinė R.Muraškos, įsitaisiusio šalia VSD direktoriaus kabineto, užduotis – kontroliuoti iš Seimo, Prezidentūros įeinančius į VSD ir iš jo išeinančius dokumentus.
Be R.Muraškos žinios negali būti išsiųstas nė vienas dokumentas. Prieš kiekvieną svarbesnį VSD posėdį jis skambina „konsultuotis“ D.Dabašinskui. Prezidentė tai žino.”
Tiesa, dabar įsigalinti žiniasklaidos tradicija leidžia be skrupulų skelbti net savo vizijas prisidengiant prezidentės autoritetu - “taip pat (prezidentė) žino, kas melavo apie CŽV kalinius Lietuvoje“.
Jei panelė G. išties žino, ką žino prezidentė, kyla ir daugiau klausimų. Tik jau ne panelei G., o prezidentei. Pavyzdžiui, ar prezidentė tikrai nepriklausoma nuo trąšų ir degtinės verslo oligarchų? Ar prezidentė nesidalija informacija su panelėmis G. ir jų tėveliais apie slaptųjų tarnybų operacijas?
Juk sunku būtų patikėti, kad kai kurie mūsų šalies žurnalistai slapta jau klausosi ne tik VSD pareigūnų, bet ir pačios prezidentės telefoninių pokalbių? Nors visko gali būti, jei prisimeni populiarią patarlę „Vagie, kepurė dega!”
Mūsų tikrovėje nelengva susigaudyti, kas vagis ir kas slepiasi po svetima kepure. Lieka tikėtis, kad nuo valstybininkų galutinai „išvalytas“ Valstybės saugumo komitetas sugaudys ne tik CŽV, bet ir kitų draugiškų valstybių agentus. Nors gali atsitikti ir taip, kad ir visažiniai rašytojai, ir pats VSD taps vienintelės „draugiškos" šalies - Rusijos agentūros filialu.