„Latvija atsigauna iš ekonominės krizės. Tarptautinio valiutos
fondo misija pripažino aiškiai, kad mūsų planas veikia, kad
įvykdėme jų reikalavimus šiais metais, ir jie patenkinti šiais
rezultatais. Iki 2012 metų pabaigos tikimės gerų rezultatų“, - sakė
V.Zatleras trečiadienį po Baltijos valstybių vadovų susitikimo
surengtoje spaudos konferencijoje
Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė taip pat
akcentavo, kad Baltijos šalių ekonomikos stabilizuojasi.
„Tarptautinės rinkos rodo pasitikėjimą (Baltijos šalimis -
ELTA). Tiek Lietuva, tiek Latvija sugebėjo pasitvirtinti biudžetus.
Mūsų palūkanų normos krenta. Tiek tarptautinės, tiek vidaus rinkos
pradeda pasitikėti ekonomine perspektyva“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu Estijos prezidentas Toomas
Hendrikas Ilvesas, paklaustas, ar, jo manymu, Estijai tikrai 2011
metais pavyks įsivesti eurą, atsakė lakoniškai: „Nesu įsitikinęs,
kol tas neįvyks“.
Estijos prezidentas priminė, kad parlamento patvirtintame
biudžeto projekte yra vykdomas Mastrichto reikalavimas, kad
biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansuoti prašys ES
Baltijos šalys suinteresuotos
energetikos rinkos nepriklausomybe ir jos kūrimo finansavimu iš
Europos Sąjungos fondų, trečiadienį pareiškė Lietuvos
prezidentė D.Grybauskaitė.
„Nusprendėme pavesti Vyriausybėms pavesti sudaryti projektų
sąrašą, kuriuo galėtume siekti Europos Sąjungos finansavimo", -
spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos ir Latvijos
prezidentais Tomu Hendriku Ilvesu ir Valdžiu Zatleru Vilniuje sakė
D.Grybauskaitė.
Ji išsamiai nepaaiškino, kokie tai galėtų būti projektai.
„Iš tiesų svarbiausia yra politinis apsisprendimas, kad tai
turime daryti kartu. Tikrosios derybos dėl naujosios finansinės
perspektyvos prasidės tik tuomet, kai Europos Komisija pateiks naują
finansinę perspektyvą - 2011 metais. Bet iki to laiko mes jau turime
būti pasiruošę ginti savo pozicijas ir apsispręsti, kas tikrai
būtų vertinga visoms trims. Tiesiog šiandieną yra sutarta, kad
tokie pavedimai bus duoti ir mūsų padėjėjams, ir Vyriausybėms", -
teigė šalies vadovė.
Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį žurnalistams sakė, kad
pagrindiniai projektai yra seniai žinomi.
„Tai ir tų pačių (elektros - BNS) tiltų statybai, nors ir
dabar jiems numatyta tam tikra dalis, bet galbūt galima ir daugiau
gauti. Šalies to aš ypatingai pabrėžčiau dujų infrastruktūros
plėtojimą ir jos sujungimą su Vakarų sistemomis. Gal tai yra ir
tolimesnės ateities klausimas, bet taip pat labai svarbus mūsų
elektros sistemų, kurios dabar jungiasi į bendrą Baltijos šalių
sistemą, jų perjungimas į sinhronizaciją su europietiška sistema.
Tai pareikalaus, be abejo lėšų, ir būtų gerai, kad Europos
Sąjunga padėtų spręsti ir mūsų izoliacijos, ir neeuropietiškos
sinchronizacijos problemą", - teigė premjeras.
D.Grybauskaitė anksčiau yra pareiškusi, kad Baltijos šalių
energetiniam saugumui užtikrinti reikia ne tik elektros jungties į
Švediją, bet ir bendros rinkos. Tam reikia stiprinti elektros
tinklus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
516-738 mln. eurų (1,8-2,5 mlrd. litų) vertės elektros jungtį
tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt" Baltijos jūros dugnu tikimasi
nutiesti iki 2016 metų. Tikimasi, kad Europos Komisija (EK) elektros
jungties finansavimui skirs jau pažadėtus 175 mln. eurų (604 mln.
litų).
Maždaug 300 mln. eurų (1,036 mln. litų) vertės 1000 megavatų
galios Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas „LitPolLink", planuojama,
bus nutiestas iki 2015 metų, o Lietuvos investicijos į jį sieks
apie 329 mln. litų.