Nutrauktas skandalingas ikiteisminis tyrimas dėl daugiau kaip milijono litų Europos Sąjungos paramos prašiusios Šilutės žuvininkystės bendrovės „Omulis“, kurios veiklos skaidrumu suabejojo Žemės ūkio ministerija ir prokurorai.
Buvo spėjama, kad Šilutės inspektoriai tinkamais laivybai pripažino senas ir surūdijusias valteles, tačiau prokurorai nusikalstamos veikos neįžvelgė.
Sostinės kriminalistai tęsia ikiteisminį tyrimą dėl dviejų žuvininkystės bendrovių, kurios prieš keletą savaičių buvo apkaltintos dokumentų klastojimu.
Į panašią istoriją įsivėlė ir Šilutės mieste gyvenantis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio brolis.
Prašė milijono, sulaukė - kratos
Pernai savo verslą perorientuoti ar modernizuoti panorusios žuvininkystės bendrovės prašė apie 50 milijonų litų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų.
Šilutės žuvininkystės bendrovė „Omulis“ taip pat panoro pasinaudoti tokia parama.
Šie verslininkai norėjo savo žvejybos verslą perorganizuoti į vandens turizmo verslą. Iš Europos šilutiškiai tikėjosi gauti apie 972 tūkst. litų, o iš Lietuvos biudžeto - 324 tūkst. litų. Iš viso šilutiškiams prireikė 1,3 milijono litų.
Viena iš būtinų sąlygų norint gauti šią didžiulę paramą - reikia pateikti dokumentus, kad turimi laivai yra techniškai tvarkingi. UAB „Omulis“ pateikė dokumentus, kurie rodė, jog bendrovės laivai yra geros techninės būklės.
Tačiau šių metų balandį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pareigūnai patikrino „Omulio“ turimus laivus ir buvo priblokšti, nes tie laivai, kurie leidimuose buvo vadinami tinkamais, pasirodė esantys kiauri, seni, surūdiję laiveliai ir valtelės.
Klaipėdos prokurorai kolegoms iš Šilutės pavedė išsiaiškinti, ar teisėtai pasielgė asmuo, pripažinęs „Omulio“ laivus tinkamais gauti Europos Sąjungos ir valstybės paramą.
Techninės apžiūros talonus „Omuliui“ išdavė Šilutės regiono registro skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Eugenijus Macijauskas.
Apklausų metu jis prokurorams aiškino, kad bendrovės laivų techninė būklė buvo tikrinta 2008 metų balandį, o NMA pareigūnai pažeidimus rado 2009 metų balandį, t.y. praėjus metams po to, kai buvo išduoti techninės apžiūros talonai. Anot E.Macijausko, per metus laiko laivai galėjo nusidėvėti ir surūdyti.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad laivai sulūžo ir nusidėvėjo jau po techninės apžiūros.
UAB „Omulis“ žvejas Antanas Gustas liudijo, kad viena valtis prakiuro 2008 metų rudenį, kai vairas užkabino laivelio dugną. Beveik tuo pat metu buvo sugadinta ir kita valtis - pakilus marių bangoms ji palindo po laivu. Dar viena valtis sulūžo 2009 metų pavasarį per stintų žvejybą.
Visi šie gedimai įvyko po techninės apžiūros talonų išdavimo, tad inspektoriaus E.Macijausko kaltės lyg ir nėra.
Tiek minėtos valtelės, tiek kiti nusidėvėję ir parūdiję laivai buvo sutvarkyti praėjus keturioms dienoms po to, kai bendrovę krėtė NMA pareigūnai.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą baigė. Prokurorų verdiktas: „Nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“.
Apie paramą kalbėjo miglotai
Tiesa, taip ir neišsiaiškinta, kaip medinės valtys už Europos ir valstybės lėšas galėjo virsti turistiniais laivais.
Pakomentuoti situaciją paprašėme vieno iš UAB „Omulis“ savininkų Virginijaus Domarko, kuris neseniai buvo ir žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovu.
„Aš iš karto sakiau, kad mums mesti kaltinimai yra šmeižtas. Dabar viskas susidėliojo į savo vietas. Dėl įmonės reikalų kalbinkite direktorę, nes ji viską tvarko. Aš esu tik dalininkas“, - kalbėjo V.Domarkas.
„Viskas pagaliau išsisprendė, todėl nenoriu grįžti į praeitį ir apie tai kalbėti. Kažkam reikėjo mus apšmeižti, kažkam reikėjo sensacijos, todėl taip ir išėjo. Jokių baudžiamųjų dalykų prokurorai nerado, su Europos parama viskas išsisprendė.
Netiesa, kad mes dirbome su kiauromis geldomis ir iš jų norėjome padaryti pramoginius laivus. Mes turime ir tvarkingų laivų, ir darbinių valčių. Nuvažiuokite pas bet kurį žveją ir pamatysite, kad visi turi kiaurų valčių, nes toks yra gamybinis procesas. Todėl mes ir turime daug valčių - vienoms prakiurus, dirbame su kitomis“, - pasakojo UAB „Omulis“ direktorė Birutė Gustienė.
Paprašyta patikslinti, ar bendrovė tikrai gavo Europos Sąjungos ir valstybės paramą perorientuoti verslui, B.Gustienė kalbėjo miglotai:
„Nenoriu to plačiau komentuoti. Galiu tik pasakyti, kad su ta parama yra labai rimtų problemų. Ir ne tik mums, bet ir kitoms bendrovėms.
Tie, kas kūrė tą paramos projektą, paliko daug spragų. Yra daug neaiškumų. Kaip aš liūdnai juokauju, daugelis žuvininkystės bendrovių, norėjusių perorientuoti savo verslą, liks ir be verslo, ir be pinigų“.
Dalyvavo ir politikoje
Tais metais, kai UAB „Omulis“ prašė Europos paramos, V.Domarkas buvo ir LR liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus nariu. Ne paslaptis, kad kitas šilutiškis liberalas Audrius Endzinas yra Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas.
Dar daugiau, A.Endzinas ne kartą atvirai deklaravo, kad rūpinasi žvejų reikalais, rengė Seimo išvažiuojamuosius posėdžius į Šilutės kraštą. Ranka rankon su asociacija „Lampetra“ rūpinosi, kad žvejybos įmonėms būtų mokamos kompensacijos už kuro sąnaudas. Taip pat, kad pasitraukus iš verslinės žvejybos žvejų laivai nebūtų supjaustomi ir atiduoti į metalo laužą, bet už Europos Sąjungos lėšas būtų perdaromi į turistinius laivus.
Tiesa, pirmadienio pavakarę Seimo narys teigė, kad šie jo pasiūlymai buvo skirti tik jūrinei žuvininkystei.
„Aš niekada nesupratau, kodėl žmonės priklausę vienai partijai visą gyvenimą yra su ja siejami? Taip, V.Domarkas priklausė tai partijai, bet nariais mes buvome ne vienu metu. Taip, aš pažįstu V.Domarką, mes sveikinamės, bet aš pažįstu daug šilutiškių. Aš nesu niekaip susijęs su „Omuliu“.
Prokuratūros nutarimo taip pat negaliu komentuoti, nes neturiu tam kompetencijos“, - „Šilokarčemai“ sakė parlamentaras A.Endzinas.
Seimūno broliui - įtarimai sukčiavimu
UAB „Omulis“ situacija nėra vienintelis tyrimas, pradėtas dėl Šilutės krašto žuvininkystės bendrovių veiklos.
Prieš keletą savaičių Kriminalinės policijos biuro pareigūnai krėtė Ventės kaime (Šilutės rajonas) įsikūrusią žuvininkystės bendrovę. Įmonės savininkai įtariami „juodosios“ buhalterijos vedimu. Policijos departamento atstovai skelbia, kad valstybės finansams ir gamtai padaryta šimtatūkstantinė žala.
Prieš mėnesį sostinės pareigūnai Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai perdavė kitą panašią bylą. Tik šį kartą įtariamuoju tapo ženkliai stambesnė „žuvis“ - Seimo antikorupcinės komisijos pirmininko K.Komskio brolis Arvydas.
Šilutės mieste gyvenantis kovotojo su korupcija brolis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrą dokumentą.
Įtariama, kad A.Komskis, 2007-2008 metų laikotarpiu iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje, suklastojo versline žvejyba besiverčiančios įmonės dokumentus - penkiuose žvejybos žurnaluose sumažino pagautos žuvies kiekius, taip padarydamas žalos valstybės finansams ir gamtai.
Po šiais įtarimais pūpso ir pačio A.Komskio parašas, kas lyg ir reiškia, kad kovotojo su korupcija brolis visiškai arba iš dalies pripažįsta savo kaltę.
Vasario mėnesį buvo atliktos kratos minėtoje žuvininkystės įmonėje, kuri yra įsikūrusi Taikos gatvėje (Šilutės mieste), o jos savininku yra šilutiškis A.R.
Šiuo metu teisėsaugininkai atlieka ikiteisminį tyrimą, nagrinėjama įmonės buhalterija, tad situacijos nekomentavo.
Pirmadienio popietę telefonu bandėme kalbėtis su Seimo nariu K.Komskiu, kuris kaip tik dalyvavo Antikorupcijos komisijos posėdyje. Išgirdęs klausimą apie brolio Arvydo veiklą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, politikas skubiai pareiškė, kad nieko nežino ir nutraukė pokalbį.
Keista, kad K.Komskis apie brolio problemas nieko nežinojo, nes pirminis tyrimas buvo pradėtas beveik prieš metus.
Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas A.Endzinas, paklaustas, ar girdėjo apie kolegos parlamentaro K.Komskio broliui mestus įtarimus, sakė:
„Negirdėjau apie šitą situaciją, todėl susilaikysiu nuo komentarų. Aš pasitikiu teisėsaugos institucijų kompetencija, todėl manau, kad viskas bus išsiaiškinta“.
Griežtins verslinės žuvininkystės taisykles
Dėl abejotinos kai kurių Šilutės žvejybos įmonių veiklos visa verslinė žuvininkystė gali sulaukti skaudžių pasekmių. „Šilokarčemos“ informacijos šaltiniai teigė, kad po pastarųjų įvykių Šilutėje Seimo nariai rengiasi griežtinti žuvininkystės įmonių kontrolę.
Po to, kai buvo padidintos žvejybos kvotos Kuršių mariose, rengiamasi nustatyti „lubas“, kiek žvejybos įrankių gali naudoti viena bendrovė. Taip pat gali būti sugriežtinta verslinę žuvininkystę kontroliuojančių įstaigų atsakomybė.
„Pažeidimų skaičius Kuršių marių baseine iš tikrųjų yra labai didelis. Skaičiuojame šimtus pažeidimų.
Tačiau tai manęs nestebina. Visada sakiau, kad kompetentingai savo darbą turi dirbti kontroliuojančios institucijos, o žvejai turi būti atsakingi.
Neseniai mes padidinome sugaunamų žuvų kvotas Kuršių mariose, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad galima brakonieriauti. Labai atsakingai galiu pareikšti, kad didinat kvotas didės ir kontrolė. Šitą aš garantuoju“, - kalbėjo šilutiškis Seimo narys A.Endzinas.