Šiuo metu intensyviai rengiamasi vykdyti šį sumanymą. LVŽŽTC jau nusiaubė pirmoji reorganizacijos banga – atleista apie 40 centro darbuotojų, tarp jų aukštuosius ichtiologijos mokslus baigusieji ir daugiametės patirties šioje srityje turintieji specialistai. Atleidimo lapeliai įteikti ir likusiesiems darbuotojams. Tad atrodo, kad LVŽŽTC ne prijungiamas, o išformuojamas.
Šis Vyriausybės sprendimas prieštaringai vertinamas vidaus vandenų žuvininkystės specialistų.
Išplėtojus veiklą naikinamas
Dėl neracionalios žvejybos ir kitų faktorių labai sumažėjo žuvų ištekliai ne tik atviroje jūroje, bet ir vidaus vandenyse – upėse, Kuršių bei Kauno mariose, ežeruose ir tvenkiniuose. Atkūrus Nepriklausomybę rimtai susirūpinta žuvų išteklių atkūrimu ir gausinimu. Tuo tikslu 1994 m. kovo 2 d. buvo įsteigtas Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.
Šiai biudžetinei įstaigai, be kita ko, buvo pavesta formuoti ir įgyvendinti saugomų bei vertingų žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo, palaikymo, gausinimo, naujų vertingų žuvų introdukavimo bei žuvų įveisimo strategijas bei programas; organizuoti lašišų ir šlakių populiacijų atkūrimo, dirbtinio veisimo bei išleidimo į vandens telkinius darbus; plėtoti ir koordinuoti veislinę selekcinę žuvininkystę; teikti konsultacijas ir kitas paslaugas, susijusias su šalies žuvivaisos darbais; dalyvauti rengiant valstybinės reikšmės žuvų įveisimo į vidaus vandenis programos normas ir standartus; organizuoti ir vykdyti žuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose; organizuoti ir vykdyti jūrų ir vidaus vandenų žuvininkystės bei akvakultūros taikomuosius mokslinius tyrimus.
Jau nuo pat VŽŽTC įsikūrimo pradėjo sklisti kalbos, kad esą tokios įstaigos visai nereikia, nes ji nevykdo jai keliamų uždavinių ir be reikalo jai išlaikyti švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Tačiau VŽŽTC ataskaitos byloja priešingai. VŽŽTC gen. direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vaitiekūno duomenimis, per visą LVŽŽTC veiklos laikotarpį išleidžiamų į valstybės vandens telkinius įvairaus amžiaus žuvų ir vėžiagyvių apimtys išaugo nuo 17 iki 250 mln. jauniklių. Ežerų ichtiofauna papildoma įveisiant seliavas, peledes, lydekas, lynus, karšius, karosus, karpius, vėgeles, sterkus. Į upes leidžiamos lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, lydekos, šamai, sterkai ir vėgėlės. Dėl žuvivaisos darbų iš Raudonosios knygos 1998 m. išbrauktas šlakis, šiuo metu siūloma tai padaryti su lašiša.
LVŽŽTC glaudžiai bendradarbiauja su valstybiniu Lenkijos Olštino S. Sakovičiaus vidaus vandenų žuvininkystės institutu, kuris savo keturiose įmonėse vykdo mokslinius ir gamybinius darbus su eršketais, sykinėmis žuvimis, upėtakiais, šamais, sterkais ir lydekomis. Institutas pasirašė sutartį su LVŽŽTC dėl modernių technologijų tobulinimo ir diegimo. LVŽŽTC numatęs įsijungti į lenkų vykdomą atlantinio eršketo restitucijos programą.
Pažymėtini reikšmingi dalykiški VŽŽTC ryšiai su Baltarusijos ir Kaliningrado srities mokslininkais ichtiologais. Darbams, kuriuos per 15 metų atliko LVŽŽTC, išvardyti nepakaktų visų laikraščio puslapių. Todėl daug kas apgailestauja, kad ši vienintelė žuvininkystės srities taikomųjų tyrimų įstaiga naikinama.
Į specialistų nuomonę neatsižvelgta
LVŽŽTC būdavo nuolat priekaištaujama dėl pernelyg išpūsto etatų sąrašo. Suprasdami sunkmečio padėtį pernai patys centro vadovai buvo numatę sumažinti darbuotojų skaičių iki 30 žmonių. Bet tai neįvyko, nes prasidėjo LVŽŽTC auditas, kurio išvadose buvo nurodyti tam tikri centro veiklos trūkumai ir rekomenduota juos ištaisyti, o ne naikinti šią valstybinę įstaigą.
„Mes, specialistai ichtiologai, rašėme raštus į Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą, prašydami palikti LVŽŽTC kaip vienintelę žuvininkystės taikomųjų tyrimų įstaigą su savo eksperimentinėmis žuvivaisos bazėmis (filialais). Panagrinėję mūsų argumentus valdžios atstovai sprendė: lyg tai reikėtų palikti, lyg tai ne. Kadangi politinis sprendimas sunkmečiu viską mažinti, tai ir mažina. Visiems LVŽŽTC darbuotojams įteikti atleidimo lapeliai. Aš atleistas su ta pirmąja banga, kai buvo atleista 40 žuvininkystės specialistų“, – sakė buvęs LVŽŽTC gen. direktoriaus pavaduotojas, ichtiologas, dabar – darbo biržos klientas Algirdas Domarkas.
Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas Vytautas Kesminas „ŪP“ sakė, kad LVŽŽTC reorganizacija vyksta nepamatuotai: „Praktiškai centras visai išformuotas. Funkcijos, kurias jis vykdė, buvo tikrai reikalingos, o šiuo metu jų niekas nevykdo ir praktiškai visa žuvininkystė dabar yra nežinioje. Aš manau, kad reikėjo centrą reorganizuoti, sumažinti etatų, bet ne tokiu principu, kaip dabar – viskas sugriaunama, paskui bandoma sukurti iš naujo. Ir tai daro ne geri specialistai.“
V. Kesminas sielojasi ir dėl nutrūkusio mokslo tiriamojo darbo. Pasak jo, Ekologijos institutas neužsiima žuvivaisos technologijomis. Tai buvo centro prerogatyva. Mokslininko teigimu, centro specialistai ir ėjo šiuo keliu. Jie jau rimtai kalbėjo ir apie uždarųjų recirkuliacinių sistemų diegimą žuvininkystėje, konsultavo įmones ir ūkininkus apie tas sistemas.
„ŪP“ paklaustas, ką mokslininkas mano apie LVŽŽTC specialistų ichtiologų su aukštuoju išsilavinimu ir didele patirtimi žuvininkystėje atleidimą, V. Kesminas piktokai pareiškė: „Tokius specialistus gali išvaryti tik tokie kuratoriai, kurie šioje srityje absoliučiai nieko neišmano. Tai tragedija, nes šiuo metu parengti žuvininkystės specialistą reikia didelių lėšų ir daug laiko. Tikri ichtiologai daugiausia buvo rengti Rusijoje arba Lenkijoje. Mūsų šalies aukštosiose mokyklose tokios specialybės nėra. Mūsų valdžia tiems dalykams neskiria dėmesio.“
Ir po reorganizavimo tarnybų skaičius toks pat
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos LVŽŽTC reorganizavimo sąlygos ir sudaryta reorganizavimo komisija, vadovaujama ŽŪM vyriausiojo patarėjo Vytauto Grušausko. „ŪP“ turimomis žiniomis, šis žemės ūkio specialistas numatomas paskirti naujojo žuvininkystės struktūros darinio – Žuvininkystės tarnybos – vadovu, o ŽŪM Žuvininkystės departamento direktoriumi siūlomas dabartinis Žuvininkystės departamento prie ŽŪM vyriausiasis specialistas (teisininkas, finansininkas bei veterinarijos specialistas) Darius Nienis.
Pasak Reorganizavimo komisijos pirmininko pavaduotojo Aido Adomaičio, vadovaujantis žemės ūkio ministro patvirtintomis reorganizavimo sąlygomis, žuvininkystės struktūroje formuojamos trys institucijos: ŽŪM Žuvininkystės departamentas (buvęs prie ŽŪM), Žvejybos Baltijos jūroje departamentas (Klaipėdoje) ir Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM. Pastarojoje bus suformuotas Vidaus vandenų skyrius, kurio padaliniais (poskyriais) taps dabartiniai LVŽŽTC filialai – žuvivaisos įmonės. Vidaus vandenų laboratorija likviduojama, jos funkcijas perims Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Na, o Klaipėdoje esanti laboratorija prijungiama prie Žvejybos Baltijos jūroje departamento kaip jo poskyris.
Tad kaip senojoje, taip ir sukurptoje naujoje žuvininkystės sektoriaus struktūroje lieka toks pat valstybinių institucijų skaičius.
Efekto laukiama po metų
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, kuruojantis žuvininkystės sektorių, neabejoja reorganizavimo nauda: „2010 m. bus sutaupyta nedaug, nes reikės mokėti išeitines pašalpas maždaug šimtui atleistų darbuotojų. Tačiau 2011 m. manome, kad efektas gali siekti 8 mln. Lt. Sutaupyta mokesčių mokėtojų pinigų suma bus tikrai didelė.“
Į klausimą, kas užsiims žuvininkystės moksline tiriamąja veikla, kas vykdys mokslo taikomuosius darbus, viceministras nedvejodamas atsakė: „Užsiims atitinkamos tarnybos, kaip ir siūloma audito išvadose. Kadangi gyvūnų gerove rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ji perims dalį šios veiklos. Be to, tuo rūpinsis Vidaus vandenų tarnyba, į kurią pereis dirbti LVŽŽTC darbuotojai.“
„ŪP“ priminus, kad aukščiausio rango LVŽŽTC specialistai ichtiologai su aukštuoju išsilavinimu atleisti pirmieji ir jiems nepasiūlytos kitos pareigos, viceministras A. Macijauskas pareiškė: „Jų kvalifikacija tikrai nebuvo aukščiausia. Rangas dar nieko nepasako apie žmogaus kvalifikaciją.“
Kai kurie žuvininkystės darbuotojai LVŽŽTC tokį drastišką reorganizavimą vadina jau iš karto pasmerktu eksperimentu.