„Ambasadorius M.Laurinkus yra viešai pasakęs ir tvirtinęs, kad
tokio kalėjimo nėra ir negalėjo būti. Gali būti, kad tyrimo
rezultatai rodo kokius nors kitus aspektus, kuriuos galbūt geriau
žino ir prezidentė. Todėl visiškai neatmestina, kad tai yra viena
iš priežasčių, kodėl prezidentei atrodo, kad ambasadoriaus
pareigų negali eiti asmuo, kuris, žinodamas vieną ar kitą
objektyvią informaciją, viešai vengia sakyti tiesą“, - interviu
„Žinių radijui“ sakė premjeras.
Valdančiųjų konservatorių lyderis A.Kubilius sakė pats
neturįs informacijos, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, jog
netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė JAV Centrinės žvalgybos
valdybos (CŽV) tardymo centras, kuriame kalinti aštuoni įtariami
„Al Qaeda“ teroristai.
„Negaliu pasakyti nei taip, nei ne“, - sakė A.Kubilius.
Parlamentinį tyrimą atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komitetas savo išvadas žada pateikti iki gruodžio 22
dienos.
A.Kubiliaus teigimu, Vyriausybė dėl M.Laurinkaus atšaukimo iš
ambasadoriaus Gruzijoje pareigų spręs taip pat kitą savaitę.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį sakė, kad dėl
galimo M.Laurinkaus atšaukimo su Užsienio reikalų ministerija
kalbėta beveik mėnesį.
„Jau beveik mėnuo aš abejoju šio ambasadoriaus buvimu Gruzijoje
ir jau beveik mėnuo buvo kalbėta su Užsienio reikalų ministerija
apie tai. Aš norėčiau, kad diplomatinėje tarnyboje diplomatai
nepamirštų, kad tai yra diplomatinė tarnyba. Jeigu diplomatas nori
politikuoti, jis turi pasirinkti kitą profesiją“, - spaudos
konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
Nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos VSD vadovavęs
M.Laurinkus spalio pabaigoje BNS sakė, kad tuo laikotarpiu „jokio
kalėjimo nebuvo ir negalėjo būti“.
Parlamentinį tyrimą atliekančiam komitetui jis liudijo
gruodžio pradžioje. Po jo posėdžio buvęs M.Laurinkus
žurnalistams tvirtino nieko apie tokį kalėjimą nežinąs.
Tuo metu praėjusią savaitę pašalintasis prezidentas Rolandas
Paksas NSGK pareiškė, kad jam būnant prezidentu 2003 metų
pavasarį ar vasarą M.Laurinkus jo teiravosi apie galimybę į
Lietuvą įvežti terorizmu kalinamus asmenis.
M.Laurinkus tada patvirtino, kad toks pokalbis buvo, bet sakė,
jog klausimas buvo teorinis.
„Žinoma, kad toks pokalbis buvo, bet dėl galimybės ateityje,
tada, kada mes galbūt tapsime NATO nariais. Žinojau ir privalau
žinoti, kas vyksta pasaulyje, ir kad tokia praktika vyksta. Beje, jos
nepaneigė ir Bushas (tuometinis JAV prezidentas Georgas W.Bushas -
BNS), na žymiai vėliau. Bet iš tikrųjų praktika vyko, ir aš
paklausiau, kokia būtų prezidento pozicija“, - BNS praeitą savaitę
sakė M.Laurinkus.
„Prezidento atsakymas buvo neigiamas. Ir aš pasakiau - mes
laikysimės tos pozicijos, kurią jūs pasakėte. Čia truputį viskas
mistifikuota yra“, - tuomet kalbėjo M.Laurinkus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka tyrimą,
kurio metu aiškinasi, ar pagrįsti žiniasklaidos pranešimai, jog
netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų
CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams.
„ABC News“ teigimu, tardymo centras, kuriame kalinti aštuoni „Al
Qaeda“ kovotojai, veikė nuo 2004 metų rugsėjo iki 2005 metų
lapkričio mėnesio.
M.Laurinkus ambasadoriaus Gruzijoje pareigas eina nuo 2008 metų
rugsėjo. Prieš tai nuo 2004 metų jis buvo Lietuvos ambasadorius
Ispanijoje.
Prezidentė D.Grybauskaitė yra sakiusi, jog turi „netiesioginių
įtarimų“, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje veikė.