Moksleiviai Europą sužavėjo ne tik trispalvės ryškumu

Europos Sąjungos parlamento didžioji salė Strasbūre. Vietos, kuriose dar vakar sėdėjo visų narių deleguoti parlamentarai, šiandien užimtos moksleivių.

Jie čia atvyko iš 22 Europos Sąjungos šalių, atvyko pamatyti ir pabandyti suvokti, kaip diriguojama didžiajai margaspalvei šalių bendrijai, pabūti deputatų kailyje ir gal netgi parepetuoti savo karjeros ateitį.

Lietuvių delegacijoje – 25 panevėžiečiai, 5-osios vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai. Jie susėdę ne viena krūva, o išmėtyti po visą auditoriją pagal tai, kokiose darbo grupėse triūs. Tačiau juos išskirti labai lengva – trispalvės spalvomis iš tolo šviečia jų šalikai.

Ant kiekvieno stalo – ir salės schema su parlamentarų vietų numeriais. Vytauto Landsbergio vieta 102-oji, Viktoro Uspaskicho – 407-oji, Rolando Pakso – 612-oji ir panašiai. Lietuviai moksleiviai į saviškių politikų vietas nepataiko.

Šalių delegacijas pristato jų atstovai.

„Sveika, Europa!“ – sušunka panevėžietis Vykintas Glodenis. Salė iš pradžių nuščiūva, nes lietuviškai nesupranta, bet netrukus jau entuziastingai ploja.

Toliau pranešėjas kalba angliškai. Jis klausia, ar tikrai Europos Sąjungoje yra tik 27 šalys. Visi suklūsta. Suintrigavęs bendraamžius, lietuvis pareiškia, kad yra kur kas daugiau valstybių. Štai Panevėžio 5-oji mokykla irgi yra respublika, turi savo teritoriją, piliečius, savo valdžią – mokinių parlamentą ir prezidentą, teisminę sistemą ir unikalias tradicijas.

Kalbą vaikinas pabaigia mintimi apie tai, kad visų valstybių, kokios jos bebūtų, pagrindinis tikslas – susikalbėti.

Trys panevėžietės mokytojos Daiva Dapšauskienė, Stefanija Vansevičienė ir Viktorija Kasperiūnienė triumfuoja: auklėtinis joms pateikė staigmeną, bet – labai malonią. Jos nežinojo, ką V.Glodenis pasakys tribūnoje, nes iš anksto buvo susitarta, kad pedagogai nesikiš ir necenzūruos jo kalbos.

Moksleiviui už gerą kalbą ranką paspaudžia ES Parlamento pirmininko Jerzio Buzeko patarėjas Arnoldas Pranckevičius. Jis irgi 5-osios vidurinės auklėtinis, užbėgęs čia trumpam, prieš išvykdamas į Briuselį, pasimatyti su kraštiečiais.

Tai – tik malonių akimirkų pradžia. Lietuviai moksleiviai šią jiems svarbią dieną dar ne kartą nustebins didžiulę per 500 žmonių auditoriją. Ypač tą minutę, kai po darbo šešiuose komitetuose vėl grįš į didžiąją posėdžių salę.

Priekinėje eilėje vienas šalia kito sėdės trys panevėžiečiai – Gertrūda Ulevičiūtė, Justė Ramoškaitė ir V.Glodenis – tai reikš, kad jie bendraamžių išrinkti komitetų vadovais. Prezidiume tarp 6-ių komitetų sekretorių sėdės ir panevėžietis Kajus Baidžajevas.

Vėliau smagaus ir nuotaikingo „Eurogame“ žaidimo finale kausis panevėžietė Ieva Sargautytė, o viktorinos nugalėtojų laurus su savo komanda skins mokytoja D.Dapšauskienė.

Kažkas iš dalyvių išsitaria, kad lietuvius jie palaikė jaunaisiais Europos Parlamento darbuotojais – taip tvarkingi ir pasitempę jie atrodė.

Išties, margame mokinių būryje daug buvo ir tokių, kurie čia atvyko tik smagiai laiko praleisti. Kai kurie jaunuoliai buvo treninguoti, merginos – auskaruotos, grandiniuotos ir margai skiauterėtos.

Italai itin piktino lietuvius, nes žaidė ir trukdė rimtai dirbti. Jie beveik nemokėjo angliškai, tad tik junginėjo mikrofonus ir maigė balsavimo mygtukus. Kur kas rimčiau darbui buvo pasirengę portugalai, bulgarai, britai.

Ignui Gutauskui itin pasisekė. Viena Graikijos komandos mergaitė priėjo ir tarė jam: „Labas“. Po to gražiausia lietuvių kalba daili blondinė prisistatė esanti Dainora, gyvenanti svetimoje šalyje nuo 7 metų.

Mergaitė sakė, kad patekti į delegaciją ir Graikijoje buvo labai sunku, reikėjo nugalėti rimtuose konkursuose.

Igno ji prašė kuo daugiau papasakoti apie Lietuvą, sakė, kad Graikijoje gyventi gera, bet vis tiek ji nepamirštanti, kad yra lietuvė. Dainora pažadėjo susisiekti su Ignu internetu.

Darbas parlamente moksleiviams buvo rimtas. Komitetams reikėjo parengti siūlymus nurodyta tema, po to juos pateikti „parlamentui“ apsvarstyti ir balsuoti, tarsi priimant svarbias rezoliucijas ar įstatymus.

Visi panevėžiečiai, išrinkti komitetų lyderiais, neslėpė: kalbant ir rankos, ir kojos drebėjo, džiūvo burna. Juk reikėjo ne tik suvaldyti auditoriją, generuoti idėjas, mintis, bet visa tai pasakyti ne gimtąja, o anglų kalba.

G.Ulevičiūtė turėjo įveikti 8 kandidatus į demokratijos komiteto prezidentus. J.Ramoškaitės vadovaujamo komiteto siūlytas „įstatymas“ buvo priimtas tik vieno balso persvara.

Mergina neslėpė – sunkiausia buvo, kai ėmė „kibti“ jai rinkimus pralaimėjusi bulgarė ir reikalavo tai to, tai ano. Tačiau komiteto nariai palaikė pirmininkę.

K.Baidžajevas prisipažino specialiai taikęs ne į prestižinę komiteto pirmininko kėdę, o į sekretoriaus, nes šiajam skirta kalbėti ilgiau – net 3 minutes.

Jį bandė sukirsti švedas, pareikšdamas, kad komiteto siūlymai dėl energijos taupymo transporte yra komunistiniai, nes vadovaujasi lygiavos principu. Kaip atsikirsti, vaikinui šnibžtelėjo šalia sėdėjęs parlamento administratorius.

„Eurogame“ žaidimo pirmąją dalį žaidė ir mokytojai, ir mokiniai – tik visi atskirai.

Visiems reikėjo sudaryti komandą iš keturių šalių atstovų. Jie gavo per 20 skirtingomis kalbomis surašytų klausimų apie ES. Taigi sunkumas dvigubas: pirmiausia juos reikėjo išsiversti, suprasti, o po to ir atsakyti. O kaip išsiversti suomių ar vengrų kalbą?

Komunikabilioji anglų kalbos mokytoja D.Dapšauskienė dar prie pietų stalo pirmoji pakalbino šalia sėdinčius kolegas – suomę, čeką, lenkę, tad bemat ir suformavo komandą, o vėliau su ja ir laimėjo.

Moksleiviams teko rungtis dar ir antrame šio konkurso etape scenoje. Į vieną iš keturių finalinių komandų patekusi I.Sargautytė turėjo atsakyti, ar Madona su savo nauju hitu TOP dešimtuke užėmė 40 vietą, ar ne. Jos komanda, o kartu ir visa salė nubalsavo, kad ne, o išaiškėjo – taip.

Rimtiems panevėžiečiams šie klausimai pasirodė pernelyg nerimti.

„Nustebino, kad tokia rimta institucija – Europos Parlamentas – nusileido iki populiarių muzikinių temų, kita vertus, tai parodo, kad ji nesustingusi, neatitrūkusi nuo gyvenimo“, – nusprendė I.Sargautytė.

Jaunimas darbą parlamente baigė jau beveik sutemus. Atsisveikindami su lietuviais graikai palinkėjo vėl, po kažkiek metų, susitikti čia, tik jau, aišku, kaip deputatams.

Nuo aukštų temų akimirksniu teko pereiti prie kasdienių, rengtis paltus, nes lauke graibstė šaltas vėjas. Vienas vaikinas savo striukę buvo palikęs valgykloje, bandė lėkti jos ieškoti, bet Parlamento vidaus sargyba užkirto kelią. Teko gerokai pasiderėti, kad ši nusileistų.

Dar prieš išvykstant visi buvo perspėti, kad drabužinių Europos Parlamente kaip ir nėra: teks paltus nešiotis rankose. Išties – tai ne anekdotas. Visi per pusę tūkstančio svečių taip ir darė.

Strasbūro senamiestyje panevėžiečiai gerai valandai pateko į tikrą kalėdinę vokiškai prancūzišką pasaką – su miniatiūriniais „meduoliniais“ nameliais, pliušinių meškinų girliandomis, gatvę apšviečiančiais tikrais krištoliniais šviestuvais.

Po to – vėl autobusas, vėl kelionė per Europą namo su pramogomis pakeleivinguose miestuose.

Europos Parlamento informacijos biuras prieš 2 metus Lietuvoje pradėjo organizuoti „Euroscolos“ atrankos konkursus.

2008 metais Strasbūre apsilankė 6 mūsų šalies moksleivių grupės, šiemet – 9-ios. Iš Panevėžio apskrities pernai vyko Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos atstovai.

Atrankos vyksta atskirose apskrityse, taip siekiama sumažinti konkurenciją tarp mokyklų ir siekti, kad visų šalies regionų atstovai turėtų galimybę patekti į finalą bei dalyvauti ES moksleivių debatuose.

Konkursą sudaro du etapai: pirmiausia visos mokyklos yra kviečiamos dalyvauti konkurse ir pateikti kūrybinį darbą, vėliau 3-4 geriausios komandos kviečiamos į finalą – viktoriną.

Panevėžyje finale varžėsi „Vyturio“, J.Miltinio ir 5-osios vidurinių mokyklų komandos, jos pateikė ir savo sukurtus filmus Baltijos kelio tema.

Nugalėjo ir į Strasbūrą išvyko 5-osios vidurinės mokyklos komanda.