Moteris gyvena su savo motina Elfrida, todėl šventės jai primena sugrįžimą į vaikystę. Jolanta ir vėl mėgausis šventiniais motinos ruoštais Kūčių ir Kalėdų patiekalais.
Šventes jos sutiks dviese, nes daugiau artimųjų neturi.
Jolantos tėvas Jonas mirė prieš šešerius metus nuo vėžio. J.Sadauskienė — vienturtė. „Tėvas man buvo šventenybė. Liko mama — brangiausias žmogus, kurį turiu. Abu tėvai į mane sudėjo viską, ką turėjo: savo meilę, žinias, gerumą, šilumą. Buvau lepinama“, — pasakojo kaunietė J.Sadauskienė.
Jolanta, kaip ir dažna moteris, svajojo sukurti šeimą. Verslininkė įdėjo nemažai pastangų, kad svajonė virstų realybe, bet likimas ją skaudžiai talžė, šeimos idilę ji prarado.
Prieš trejus metus moters įsčiose užsimezgė gyvybė, bet vienuoliktą nėštumo savaitę ji jos neteko. Dar po dviejų mėnesių buvo nužudytas ir Jolantos mylimasis Marius.
„Netekau pagrindinių gyvenimo dalykų, kuriais tikėjau. Nors žinojau, su kuo gyvensiu likusį savo gyvenimą, kam gimdysiu vaikus, bet, pasirodo, gyvenimo negalima planuoti. Mano planas prieš trejus metus sužlugo. Jį sugriovė žudiko smūgiai. Byla iki šiol neužbaigta, tyrimas stringa“, — atsiduso J.Sadauskienė.
Išgyventi netektį Jolantai padėjo motina. Ji persikėlė gyventi pas sielvarto palaužtą dukterį.
Jolantai sukosi galva, ji painiojo dieną su naktimi, jai nerūpėjo, kuo ji rengiasi, ar pavalgiusi. Tad motina suaugusią dukterį globojo lyg vaiką: virė valgį, skalbė, tvarkė kambarius.
Bet kol sielvartas kamavo dukterį, jos rūpestingąją mamą ištiko insultas. Tačiau tik po kiek laiko pa-aiškėjo, kad tą insultą ji prakentėjo būdama namie.
Dabar daugiau globos reikia nebe dukteriai, o jos motinai. „Ji negaluoja, todėl turime gyventi mieste, kur gali skubiai atvykti greitoji pagalba. Be to, negalėčiau gyventi viena. Man būtų liūdna“, — pasakojo J.Sadauskienė.
„Modilinos“ vadovė nemėgsta gręžiotis į praeitį, nes nebenori, kad paskui ją vilktųsi nesėkmių virtinė. Juk vakarykštė diena praėjo, rytojus — dar bus, o gyventi reikia šia diena.
„Vakarykštė diena — negaliojantis čekis, rytdiena — ketinimų protokolas“, — dabar apie gyvenimą kalbėjo J.Sadauskienė.
Jolanta trokšta sutikti artimą draugą ir bandyti iš naujo kurti šeimos laimę. Bet ar jai susirasti mylimojo netrukdo Sadauskienės pavardė, reiškianti ištekėjusios moters statusą? Jolanta purtė galvą — pavardė neturėtų atbaidyti būsimų jaunikių. Tikram draugui nerūpi nei moters pavardė, nei akių spalva, nei ūgis, nei svoris.
Tačiau Jolantos pavardė turi savo istoriją. Būdama aštuoniolikametė Jolanta ištekėjo už sportininko, ketveriais metais vyresnio Dariaus. Bet ji tuomet siekė modelio karjeros, todėl motinystę atidėliojo. Po penkerių metų jų santuoka iširo.
„Neprisimenu, kokia tai buvo santuoka. Pasistengiau ją kuo greičiau pamiršti. Nenoriu savęs apkrauti nereikalingais prisiminimais.
Yra tam tikras moterų tipas — jos garbina praeitį: visą gyvenimą džiaugiasi pirmojo vyro dovanotu laikrodžiu arba septynioliktojo įteiktu sužadėtuvių žiedu. Man juokinga. Buvo pirmoji santuoka, baigėsi. Nebeturiu nei dovanų, nei prisiminimų“, — su šypsena patikino moteris.
Kai prieš trejus metus J.Sadauskienė laukėsi kūdikio, jo tėvas Marius paprašė jos nutraukti bažnytinę santuoką su buvusių sutuoktiniu.
Bažnytinis tribunolas Jolantos ir Dariaus bylą išnagrinėjo tik šįmet balandį — paskelbė jų santuoką nebegaliojančią.
Nors bažnytinė ištuoka įsigaliojo, moteris nesusigrąžino mergautinės pavardės.
Ją gąsdina ilga dokumentų keitimo procedūra. Jolantai jos dabartinė pavardė jokių emocijų nebekelia.
„Vyrų dėmesio man nestinga, bet vienintelio širdies draugo dar nesutikau.
Išskirtinių reikalavimų antrajai pusei nekeliu.
Jis turi jausti gyvenimo polėkį, tai yra nuo mylimojo turėtų pūsti vėjas. Man būtų nesvarbu nei jo pareigos, nei pajamos“, — kalbėjo gyvenime nemažai patyrusi moteris.
Nors J.Sadauskienė mėgsta lankytis elito vakarėliuose, nesitiki ten sutikti antrosios pusės: „Būtų kvaila to tikėtis, nes ten susirenka verslo interesų grupės“.
Jolanta renginius vadina verslo susitikimais. „Tuose vakarėliuose praplepu su kolegomis. Simpatiją pajutęs vyriškis neturėtų progos prie manęs prieiti, nes būnu apsupta būrio žmonių“, — kvatodama patikino Jolanta.
Žavią moterį labiau traukia vyresni už ją vyrai. Už tokio ji jaustųsi lyg už mūro. „Nemanau, kad jaunesnis būtų stipresnis už mane. Taip pat skirtųsi vertybių skalė. O su jaunesniu grįžti ieškoti tų pačių kelių nenorėčiau. Taip pat negalėčiau paskui jį lyg vaiką lakstyti su košės dubeniu“, — kalbėjo vienišė. Verslininkė taip pat negalėtų sau leisti kontroliuoti mylimojo: jam nuolat skambinėti ir teirautis, kur jis tuo metu yra, ką veikia, kada grįš namo.
J.Sadauskienei tokios moterys asocijuojasi su Jorkšyrų veislės šunimis. Juk šie šunys kiauksėdami puldinėja žmonėms po kojomis ir jas laižo. J.Sadauskienė nenorėtų žemintis prieš mylimąjį. Ji nesisavintų mylimo žmogaus.
Jolanta neabejoja, kad naują meilę prisišauks mintimis ir tam ateis laikas. Juk mintys materializuojasi.