Ekstremalios sąlygos draudimo bendrovių nejaudina

Draudimo paslaugomis naudojasi ir šalies žemdirbiai – draudžiami pasėliai. Tik iki šiol draudimo bendrovės nenori drausti aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų, bičių, tvenkiniuose auginamų žuvų. O ši žiema ypač nepalanki žuvininkystei. Stiprūs šalčiai sukaustė tvenkinius vietomis daugiau nei pusės metro storio ledu, jį užklojo sniegas. Žuvims pradėjo trūkti deguonies. Tvenkinių žuvininkystės ūkiai visais įmanomais būdais stengiasi padėti žuvims peržiemoti.

Tačiau kaip žuvų augintojai besistengtų, nuostolių šiemet neišvengs ir niekas bent iš dalies jų nekompensuos.

„ŪP“ laukinių gyvūnų, laikomų aptvaruose, žuvų ir bičių draudimo galimybes paprašė pakomentuoti Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorių Andrių Romanovskį. Tačiau asociacijos vadovas nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Jo žiniomis, 2008–2009 metais. PZU ir IF draudimo kompanijos žuvis drausdavo, nes tuomet valstybė ūkininkams padengdavo 50 proc. draudimo įmokų. „Šiemet žuvų niekas nebedraudė, nes valstybė jau nekompensuoja dalies įmokų, o visos įmokų sumos žuvų augintojai gal jau ir nebepajėgūs susimokėti.

Apie bičių ir laukinių gyvūnų draudimą negirdėjau. Su tokiu atveju dar nebuvome susidūrę. Manyčiau, kad nuo chuliganizmo, kai išvartomi aviliai, ar vagysčių bites galima būtų drausti kaip turtą“, – „ŪP“ aiškino LDA direktorius A. Romanovskis.

Vokiečių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Algimantas Navickas pareiškė, kad jų įmonė draudžia tik pasėlius. Jo teigimu, ši bendrovė ir Vokietijoje draudžia tik pramoniniu būdu auginamus augalus. Todėl ir jos ekspertai yra siauros specializacijos. A. Navicko žiniomis, Lietuvos draudimo bendrovės turi gyvūnų draudimo taisykles ir draudžia žuvis bei žvėrelius. Tik jis pastebėjęs, kad mūsų šalies bendrovės nenori tuo užsiimti.

„Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė „ŪP“ informavo, kad ši bendrovė gyvūnus draudžia, bet žuvų – ne.

„IF draudimas“ redakciją informavo, kad bendrovė prieš porą metų buvo sudariusi keletą laukinių gyvūnų, bičių draudimo sutarčių. Bet dabar jau nedraudžia nei žuvų, nei aptvaruose laikomų laukinių gyvūnų.

Draudikai aiškina, kad laukinių gyvūnų augintojai nesuinteresuoti juos drausti, nes įmokos būna didesnės negu draudžiant naminius gyvulius. O draudimo bendrovės kratosi tokio draudimo, nes esą labai sudėtinga apskaičiuoti riziką. Na, o su žuvų draudimu dar blogesnė padėtis – nėra net žuvų draudimo taisyklių.

Žuvų augintojai kasmet patiria didelių nuostolių. Didžiausius sudaro žuvų dusimas, jas išgaudo kormoranai, kiti vandens paukščiai. Audrų metu pasitaiko, kad vanduo pragraužia pylimus ir iš tvenkinių išteka vanduo su žuvimis. Bendrovės „Išlaužo žuvis“ direktoriaus Dariaus Svirskio teigimu, kasmet dėl minėtų ir kitų priežasčių jo vadovaujama bendrovė praranda iki 40 proc. auginamų žuvų. Tai iš tikrųjų dideli nuostoliai, kuriuos iš dalies galėtų kompensuoti draudimo bendrovės.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, AB „Raseinių žuvininkystė“ generalinis direktorius Česlovas Kenstavičius „ŪP“ sakė, kad 2008 m. beveik visi asociacijai priklausantys tvenkinių žuvininkystės ūkiai draudė žuvis. Jo žiniomis, daugiausia žuvų draudimo sutarčių buvo sudaręs „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“. Tuomet drausti žuvis nuo nelaimingų atsitikimų skatino tai, kad 50 proc. draudimo įmokų kompensuodavo valstybė iš Europos Sąjungos lėšų.

„Mes su draudikais labai gražiai bendravome. Jų ekspertai atvažiuodavo į ūkius, teiraudavosi, kiek žuvų suleista į tvenkinį, kiek iš jo išgaudyta, kiek užduso ir panašiai. Negaliu nieko blogo pasakyti, kokia suma įvertindavo nuostolius, tiek ir mokėdavo“, – džiaugėsi draudikų paslaugomis Č. Kenstavičius.

Tačiau nuo šių metų Žemės ūkio ministerija žuvų augintojams jau nekompensuoja draudimo įmokų. Todėl ir nutrūko glaudus jų bendravimas su draudimo bendrovėmis.

„Būtų gerai, jeigu draudikai apsiimtų drausti žuvis. Bet mes nepajėgūs mokėti didžiules draudimo įmokas. Pavyzdžiui, 0,5 ha žiemojimo tvenkinyje suleista 30 t žuvų. Tarkime, vidutinė 1 kg kaina – 8 Lt, tai visos tvenkinyje žuvys būtų įkainotos 240 tūkst. Lt. Nuo šios sumos ir būtų skaičiuojamos draudimo įmokos. Todėl dabar žuvis drausti neapsimoka“, – aiškino padėtį Č. Kenstavičius.

Jau nemažai šalies ūkininkų vieni dėl grožio, kiti komerciniais tikslais aptvaruose augina laukinius gyvūnus – dažniausiai tauriuosius elnius ir danielius. 1998 m. įkurta Lietuvos elnių augintojų asociacija, vienijanti 27 narius, kurie laiko per 3 tūkst. žvėrių. Kasmet šis skaičius vis didėja.

Kai kurie elnių augintojai norėtų savo bandas apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų. Tačiau, pasak Elnių augintojų asociacijos prezidento Gedimino Vaitiekūno, Lietuvoje kol kas laukinių gyvūnų, laikomų aptvaruose, niekas nedraudžia.

Bet yra ūkininkų, kaip, pavyzdžiui, Kauno r. ūkininkas Juozas Staliūnas, laikantis 40 elnių bandą, nesikreipiančių į draudimo bendroves dėl galimybių šiuos žvėris apdrausti. „Girdėjau, kad, norint apdrausti, kaip ir naminius, taip ir laikomus aptvaruose laukinius gyvūnus, juos reikia suženklinti. Bet kas čia juos kankins, juk prieš ženklinant būtina juos užmigdyti. Tegul jie sau auga neapdrausti“, – „ŪP“ sako J. Staliūnas.

Panašiai mąsto ir bitininkai, kurie susibūrę į 43 draugijas, o šios - į Lietuvos bitininkų sąjungą (LBS). 2008 m. LBS vienijo 2244 narius, laikančius 45409 bičių šeimas. Nė vienas bičiulis nėra apdraudęs savo bičių.

Net 230 šeimų turintis bitininkas Kazimieras Beinoravičius iš Pasvalio r., nei kaunietis Zigmas Kušeliauskas, 100 bičių šeimų savininkas, nei šilutiškis Antanas Petkus (170 avilių) niekada į jokią draudimo bendrovę nesikreipė, nors yra patyrę nuostolių. Vienam jų ilgapirščiai nugvelbė bičių šeimą, kito bityne chuliganai išvartė avilius, iškopė medų. Tačiau, pasak A. Petkaus, tokie atvejai reti. Jo manymu, vis dėlto reikėtų ir bites drausti. „ŪP“ jis pasakojo, kad prieš penkerius metus buvo sumanęs apdrausti visą savo bityną, bet tada neatsirado nė vieno draudiko.