Gruodžio pabaigoje nuaidėjus pirmiesiems „Anties“ sukurto miuziklo spektakliams, A.Kaušpėdas susigriebė, kad atsirado laiko atostogoms.
„Iki tol nieko neplanavau — atrodė, duok Dieve, visus darbus laiku pabaigti. Bet spektakliai puikiai praėjo, darbai buvo nuveikti, kibome ieškoti paskutinės minutės kelionių pasiūlymų“, — įdegusiame 56 metų dainininko ir architekto veide plykstelėjo šypsena.
Pasiraususi internete, bendrovėje „Jungtinės pajėgos“ kartu dirbanti pora išsirinko Azijos šalis, kuriose anksčiau nebuvo tekę lankytis.
„Netikėtai įdomi ir šilta kelionė. Šilta ir tiesiogine prasme — oro temperatūra buvo apie 30 laipsnių“, — pasakojo A.Kaušpėdas.
Vietnamas lietuviams paliko labai intensyviai besivystančios šalies įspūdį: senų automobilių ten beveik nėra, paprasti gyventojai neseniai nuo dviračių persėdo ant motorolerių, o verslininkai ką tik įsigijo naujus visureigius.
„Pakrantė driekiasi daugiau nei du tūkstančius kilometrų, o toks įspūdis, kad kiekviename metre kas nors ką nors parduoda. Vis tas pačias, nuobodžias prekes, suvenyrus. Tokie nesibaigiantys Gariūnai, triukšmingas intensyvus azijietiškas kapitalizmas. Lyg nafta, išsiliejusi dideliame paviršiuje. Be to, atrodo, vietnamiečiai visai neturi tvarkymosi, švaros poreikio — palei kelią visur mėtosi šiukšlės. Pirmasis įspūdis buvo slogus“, — prisipažino dainininkas.
Nuomonę apie šalį kiek pataisė apsilankymas įspūdingoje Literatūros šventykloje Vietnamo sostinėje Hanojuje, stulbinantys Mekongo upės deltos vaizdai ir kelionė į kalnuose įsikūrusią Kvapų pagodą — budistų šventyklų kompleksą, kuriame galima pajusti istorijos alsavimą.
„Buvome ir mauzoliejuje, kuriame saugomas buvusio Vietnamo lyderio Ho Chi Minho kūnas. Guli jis ten toks vaškinis. Atvirai kalbant, juokinga, bet reikia gerbti vietnamiečių jausmus, jie rimtai į visa tai žiūri. Juokingiausia, kad daugiausia ten mačiau ne vietnamiečių, o turistų, kurie ten eina kaip į Disneilendą“, — nusijuokė A.Kaušpėdas.
Vietnamas poilsiautojų porą sužavėjo virtuve — ypač tuo, kad beveik neteko ragauti keptuvėje ruoštų valgių.
„Viską jie arba verda, arba ruošia garuose. Man gal kartais pritrūkdavo prieskonių ir norėdavosi ko nors riebesnio užkapoti, nes vietnamiečiams skaniausia — paprasti virti ryžiai ir garuose troškinti kopūstų lapai. Bet toks maistas sveikas, lengvas“, — pripažino pašnekovas.
Iš Vietnamo sutuoktiniai keliavo į Laosą — senovinį Luang Prabango miestą, saugomą UNESCO. Ši kelionės dalis dainininkui labiausiai įsiminė.
„Neįtikėtino grožio vieta. Daug šventovių, nepamatysi jokių naujoviškų pastatų, gražus slėnis, teka dvi upės. Laosas man pasirodė rami šalis, judanti vėžlio žingsniu. Ar XIII amžiaus, ar XIX amžiaus pastatai — nedidelis skirtumas. Kelis tūkstančius metų gyvenimas teka ramiai ir niekas negali jo išmušti iš vėžių.
Visur realiai praktikuojamas budizmas. Vienuolynų yra visuose kaimuose, kiekviename žingsnyje sutiksi vienuolių oranžiniais apdarais ir skusta galva, kur tik pasuktum, kvepia smilkalais.
Maniau, kad globalizacija tokius pasaulio kampelius jau nušlavė, pasirodo — ne“, — žavėjosi A.Kaušpėdas.
Dainininkui Laose net turistai pasirodė visai kitokie nei kitose aplankytose šalyse — šviesių veidų, liekni, ieškantys ramybės ir išminties, o ne malonumų.
Didžiausią netikėtumą „Anties“ lyderiui pateikė viešnagė Kambodžoje. Dainininkas manė, kad kruviną diktatoriaus Pol Poto režimą menančioje šalyje, kurią prieš du dešimtmečius dar draskė neramumai, nėra ko tikėtis šiuolaikiškų civilizacijos ženklų.
„Atkeliavome į Siem Reapo miestą — ką jūs, šimtai prabangių viešbučių. Iš šalia esančių garsiųjų Angkoro šventyklų padarytas didžiulis verslas, visur malasi tūkstančiai turistų. Akivaizdu, kad sulaukta didžiulių investicijų iš viso pasaulio stambiųjų kompanijų“, — stebėjosi A.Kaušpėdas.
Per porą Kambodžoje praleistų dienų A.Kaušpėdas aplinką tyrė ir patyrusio ar-chitekto akimi. Ir įsitikino — įsibrauti į vietos rinką būtų neįmanoma.
„Ten jau nosies neįkiši — traukinys nuvažiavo. Padarytos milžiniškos investicijos.
Užtat Laosas — visai kas kita. Manau, kad aš ten dar sugrįšiu. Ten tikrai reikia architektų paslaugų. Šalyje — septyni milijonai gyventojų, teritorija — didžiulė, infrastruktūra — neišplėtota. Jiems daug ko trūksta — pradedant normaliu oro uostu, baigiant viešbučiais“, — nuo minčių apie darbus ir per atostogas neatitrūko A.Kaušpėdas.
Aplankę tris šalis, Algirdas ir Vilija grįžo į Vietnamą ir ilsėjosi Fantieto kurorte prie Pietų Kinijos jūros.
Pastarasis kurortas šiuo metu populiarėja kaip jėgos aitvarais per bangas lakstančių adrenalino mėgėjų susibūrimo vieta. Paplūdimyje vyksta ir šio ekstremalaus sporto pamokos.
„Buvo kilusi mintis pabandyti. Bet pamaniau — vasarį reikės dainuoti mūsų miuzikle, o kas bus, jei susižalosiu? Maudžiausi jūroje, žiūrėjau į tuos jėgos aitvarus, bet taip ir nesusigundžiau“, — atsiduso Algirdas.
Savaitė kurorte prabėgo tingiai — kaitinantis saulėje, maudantis jūroje ir vartant atsivežtas knygas ir žurnalus. Poilsiu dainininkas liko labai patenkintas.
„Baterijos įkrautos, atsirado motyvų dirbti. Keliauti mes mėgstame. Ar negaila pinigų? Gal ir gaila, nes jie šiais laikais sunkiai uždirbami. Bet kelionę pirkome su nuolaida. Be to, ten nuvykęs daug pinigų neišleisi. Dviem labai gardžiai pavalgyti galima maždaug už 25 litus.
Jei tokios kokybės viešbučiuose ir taip gerai maitindamasis atostogautum Nidoje, galbūt išleistum daugiau“, — svarstė dainininkas.
Kaupti suvenyrų nemėgstantis „Anties“ lyderis Laose vis dėlto neatsispyrė skulptūrėlei, vaizduojančiai raitelį ant žirgo.
„Tik tas žirgas panašesnis į hipopotamą. Tokios statulėlės ten paplitusios taip, kaip pas mus — Rūpintojėliai“, — juokėsi dainininkas.
Bičiuliams jis parvežė Vietname populiarių vaistų iš gyvačių nuodų — jei patikėtume prekeiviais, jie gydo ne tik nuo sąnarių skausmo, bet ir kone nuo visų ligų. O Algirdo motina, teta džiaugiasi iš Vietnamo pargabentais perlų vėriniais.
„Perlai auginti dirbtinai ir kainuoja visai nedaug — už vėrinį sumokėjau apie 10 JAV dolerių. Koks perlų specialistas gal ir raukytųsi, bet aš apie tai neišmanau, man tai atrodė stebuklas“, — gūžtelėjo pečiais dainininkas.
Japoniją, Tailandą, Naująją Zelandiją ir daug kitų tolimų šalių išmaišęs atlikėjas su kelionių virusu neketina kovoti ir ateityje. Dainininko mintyse sukasi noras aplankyti Kanadą, Argentiną, Čilę.
„Daug kur dar nebūta. Netrukus štai turbūt teks nuvykti į Nigeriją“, — būsima kelione į Afrikos šalį, kurioje jo vadovaujama įmonė mezga verslo projektus, iš anksto džiaugėsi atlikėjas.